Laiko planavimas | Savimotyvacija

Dažnas iš mūsų susiduria su laiko trūkumo problema. Ne vieną kartą girdėjau žmones sakant, kad norėtų dvigubai ar trigubai ilgesnės paros. Oi, kaip tai daug kam praverstų. Deja, paroje yra tik 24 valandos, todėl visą laiką reikia kruopščiai susiplanuoti. Šiais mokslo metais rimtai pasiryžau būti produktyviausia, kokia galiu būti, todėl susigalvojau sau šiokią tokią laiko planavimo sistemėlę. Šiandien ja ir pasidalinsiu, gal kam pravers gyvenime.
Reikia:
  

• Įsigyti dienotvarkę, kur susirašysime visus savo ateities planus, kad nieko nepamirštume;
• Svarbių atsiskaitymų ar įvykių datas susirašyti ir laikyti kiekvieną dieną matomoje vietoje;
• Kiekvieną dieną susidaryti sąrašą darbų kitai dienai, kuriuos reikia padaryti. Surašyti prioritetine tvarka;
• Būtina rasti laiko, kad ir 10 minučių, poilsiui ir maistui, kad nepervargtume ir neišsektume;
• Reikėtų susidaryti savo miego rėžimą. Tai labai svarbus faktorius mūsų efektyvumui;
• Neužsisėdėti tokiuose priklausomybę keliančiuose puslapiuose kaip "Facebook", "Youtube" ir pan.;
• Pasakyti ne multitask'ingui. Kiekvienas darbas turi būti atliktas atskirai nuo kitų, tik tada jis bus kokybiškai atliktas;
• Skirti tam tikrą laiko tarpą tam tikram užsiėmimui;
• Viską laikyti savo vietose, tvarkingai, kad nereikėtų ieškoti ir gaišti laiko;
• Geriau anksčiau nueiti miegoti ir anksčiau atsikelti, tada diena iš karto bus ilgesnė ir produktyvesnė.
• Nepasilikti darbų paskutinei minutei. Geriau viską padaryti iš anksto, norint išvengti streso ir prastos darbo kokybės;
• Būtinai skirti laiko šeimai ir draugams;
• Neapsikrauti per daug darbų vienai dienai. Tai tik išsekins ir nuliūdins, kad nepasiekei užsibrėžto tikslo;
• Kiekvieną dieną pradėti su pozityviomis mintimis ir šypsena;

Sėkmės visiems planuojant savo brangų laiką.

Asmenybės formavimasis

Žmogus iš prigimties negali vystytis ir tobulėti pats vienas. Kiekvienu gyvenimo laikotarpiu mus lydi tam tikri asmenys, kurie mums padeda vystytis ir tobulėti psichologiškai. Taip formuojasi mūsų emocinis intelektas, kuris neretai gyvenime tampa svarbesnis net už IQ. Pradžioje gyvenimo mums padeda tėvai, jie būna praktiškai vienintelis mūsų matomas pavyzdys. Vėliau mūsų pavyzdžiais tampa mokytojai, galiausiai draugai, bendraamžiai, kolegos. bet kokiu gyvenimo laikotarpiu mes nebūname vieni. Bene didžiausią įtaką mūsų gyvenime, vis dėl to, padaro draugai, nes jais mes labiausiai pasitikime, su jais praleidžiame daugiausiai laiko. Taigi artimus draugus turime rinktis tikrai labai atsakingai. Kokius draugus turėsime pagrindiniu asmenybės formavimosi laikotarpiu, greičiausiai, tapsime labai panašūs į juos. Paaugliai dažniausiai ima pavyzdį iš kiek vyresnio draugo, kuris jų akimis atrodo "kietas", neatsižvelgdami į tai, kaip tai yra kvaila. Jei jaunuolis pradeda mokytis iš tokio žmogaus, tai būtinai bus perimtos pačios blogiausios vyresniojo savybės. Neretai "mokiniai" savo "mokytojus" gerokai pranoksta ir tampa dar didesniais chamais. Jeigu pavyzdys būna geras ir paauglys auga aplinkoje, kur vertinama moralė, mažai tikėtina, kad jis pasuks klystkeliais. Deja, blogų pavyzdžių yra daugiau, todėl daugėja ir amoralių žmonių. Blogas pavyzdys greičiau patraukia psichologiškai nesusiformavusio paauglio dėmesį, nes dažniausiai tai mato aplinkui save. Laimei, anksčiau ar vėliau žmogus suvokia, kad tokiu amoraliu elgesiu nieko gero nei sau nei kitiems nepasieks. Tai pastebėti padeda aplinkiniai žmonės, geras jų pavyzdys ir netgi tokia jėga kaip "karma". Tikiu ja, nes ne kartą, ne du ir ne tris ji puikiausiai parodė savo galią tokiems asmenims. Taigi, tapti geru žmogumi niekada nevėlu, tereikia pripažinti savo klaidas (jei jų buvo), bandyti jas ištaisyti, atsiprašyti įskaudintų žmonių ir toliau gyventi gyvenimą pagal tinkamas moralines normas ir mokyti kitus gerumo.