Savęs Paieškos | Tobulėjimas

Prieš kurį laiką širdyje pradėjo kirbėti įvairios mintys. Sutikusi daug žmonių atradusių savo mylimą veiklą/pašaukimą pati pajutau, kad man kažko smarkiai trūksta.Pasijaučiau kaip žmogus be savo vietos po Saule. To pasekoje apėmė labai bloga nuotaika, vos ne iki depresijos. Taigi ir prasidėjo mano "savęs" paieškos...

Bandžiau pradėti vėl, kaip ir seniau, tapyti. Deja, kai įkvėpimo nėra, tai ir tapyti nesiseka. Paskui vėl pradėjau gamintis sau papuošalus. Tai laimės ir pilnatvės jausmo taip pat nesuteikė. Gaila, bet senoji mano veikla nebeteikė laimės kaip seniau...

Jau gana senai norėjau pradėti sportuoti, bet niekaip neprisiruošdavau pradėti normaliai lankyti sporto klubą. Nors namie sportuodavau, bet nejaučiau norimo efekto. Taigi, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms pradėjau lankyti sporto salę. Kažkaip nesinorėjo tikėti tais, kurie sakydavo, kad sportas pakelia nuotaiką, bet pati įsitikinau, tai yra tikra tiesa. Nors ir iš treniruočių grįžtu labai pavargus, viską skauda, bet šypsena mano veide pasirodo daug dažniau nei prieš tai. Jaučiuosi vis geriau ir geriau. Tiesiog reikia kažkaip sugebėti neprarasti motyvacijos. Pradėjus sportuoti savaime pasikeitė ir keli kiti mano įpročiai, kurie tikrai buvo nelabai į sveikatą man. Gal ir dėl to savijauta pagerėjo.

Išvaizdos pokyčiai po sunkių išgyvenimų visada pakelia nuotaiką. Nors ir nesigavo viskas taip, kaip norėjau kad atrodytų, tai vis tiek šaunus pokytis.

Po truputį bandau atgaivinti ir kitą užmirštą pomėgį - knygų skaitymą. Savišvieta visada man suteikdavo teigiamų emocijų ir net gi šiokį tokį pilnatvės jausmą. Gaila, dabar tam laiko yra labai mažai, nes studijos, sportas ir kitokia veikla suryja daugiausia mano laiko. Taip pat, sunku rasti įdomios literatūros. Na, bet tai yra mažiausia problema. 

Gerai pagalvojus, visai nesupykčiau jei para būtų bent dvigubai ilgesnė, atsirastų laiko viskam.

Iki visiškos pilnatvės dar kažko smarkiai trūksta, taigi, paieškos dar tęsiasi...

Tokia tai SITUACIJA

Po to kai viešoje erdvėje paskelbiau apie savo pažiūras/įsitikinimus, sulaukiau įvairaus pobūdžio išpuolių: nuo trolinimo, apsižodžiavimo iki RIMTŲ GRASINIMŲ. Po vasario 16-osios eitynių prasidėjo didžiausia tokių nesąmonių banga. Su tais žmonėmis ginčytis neturiu nei noro nei laiko, todėl bandysiu apie visus iškilusius klausimus parašyti čia. P.S. Praktiškai visi išpuoliai buvo anoniminiai (kokie drąsūs pult kitus, slepiantis už ekrano).

Patriotė buvau ir mylėjau Lietuvą visą gyvenimą. Taip buvo skiepijama šeimoje ir mokykloje nuo mažų dienų. Taigi, tai kad sudalyvavau tokiame renginyje, nereiškia, kad vieną dieną netyčia sugalvojau, kad dabar jau būsiu tokia.

Būti patriotu tikrai nereiškia to, kad turi visoje viešojoje erdvėje reikštis VIEN TIK taisyklinga lietuvių kalba, naudoti TIK lietuviškus slapyvardžius. Taip galvoja tik apgailėtinai riboti žmonės, nesuprantantys, ką iš tikro reiškia mylėti Lietuvą.

Mano tinklaraštis yra skirtas TIK mano draugams ir kitiems bendraminčiams. Jei kažkam jis nepatinka, tiesiog neskaitykit ir neaiškinkit man, kaip ką turiu daryti, nes man tikrai neįdomi nuomonė žmonių, kurie realiai manęs net nepažįsta. Aš nesuprantu, kam griaut tai, kas kitiems svarbu, užuot kūrus kažką pačiam. Na taip, aišku griauti visada buvo lengviau, bet tai tavęs nedaro geresniu žmogumi. Jeigu realiai manęs nepažįsti ir nesutinki su mano nuomone, tiesiog patylėk. Man rūpi TIK draugų, kuriuos aš gerbiu nuomonė ir kritika. Taigi nesivarginkit.

Žmonės tikrai negimsta viską tobulai mokėdami ir suprasdami. Laikui bėgant mes įgauname vis daugiau patirties bei žinių, todėl nuomonės pokyčiai yra visiškai normalus dalykas.

 Jau ne vieną žmogų žinau, kurį įvairūs "troliai" puola viešojoje erdvėje dėl jų įsitikinimų ar kitokios nuomonės. Ką daryt, kad tiek daug žmonių be savo gyvenimo, kuriems įdomiau knistis kitų gyvenime, nei susikurti savo.

Apie grasinimus dėl kitų priežasčių: Pirmiausia gerai įsitikinkite, kas ką kam padarė, prieš grasindami. Susidoroti su žmogumi dėl to ko tiksliai net nežinai tikrai ne gudriausia mintis.

2013 Lietuvos valstybės atkūrimo diena

2013 metų vasario 16-ąją dieną mes šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šiemet sukako jau 95 metai kaip yra atkurta Lietuvos valstybė. Šia proga dalyvavau Kaune vykusiose Patriotiškose eitynėse. Pirmosios tokios eitynės mano gyvenime. Žinoma, pirmą kartą dalyvaujant tokiame renginyje jaudulio tikrai netrūko. Teko ne tik dalyvauti šioje eisenoje, bet taip pat ir ją įamžinti.

Diena prasidėjo gana sunkiai. Vos dvi valandos miego ir skaudantys raumenys tikrai trukdė kilti iš lovos. Sukaupusi visas jėgas, dešimtą valandą jau buvau organizacijos patalpose. Išgėrus arbatos ir smagiai pasišnekučiavus visi keliavome į oficialų Vasario 16-osios minėjimą. Einant gale teko išgirsti įvairių replikų kaip pavyzdžiui, "skustagalviai jie", "naciai" ir panašiai. Tokie pasakymai ir stumdymaisi (ale netyčia) sukėlė man šiokį tokį nesaugumo jausmą. Sugiedoję himną pasitraukėme iš oficialaus renginio. Iki eitynių buvo likę dar šiek tiek laiko, taigi sugalvojome pavalgyti/atsigerti arbatos. Tuo tarpu truputį apšilome, nes diena pasitaikė tikrai gana šalta. Galiausiai atėjo metas eitynėms. Pasiėmę visą atributiką, iš patalpų keliavome į Ramybės parką. Einant link parko mus pasitiko policijos pareigūnai, kurie turėjo palaikyti tvarką per eitynes. Keli provokatoriai bandė išprovokuoti konfliktą, bet jiems nepavyko to padaryti. Deja, jie vis tiek sekė visą eiseną. Didesnių incidentų per šį renginį buvo išvengta. Matant tiek daug patriotiškai nusiteikusių žmonių, daugybę plazdančių vėliavų, girdint patriotiškas dainas ir šūkius, širdyje buvo labai gera. LTJS Kauno skyriaus vadovas (T.S) puikiai pravedė eitynes. Neskaitant nesantaikos kurstytojų, eitynes stebėjo ir daugybė patriotiškai nusiteikusių žmonių. Mačiau pati, kaip jie mus einančius sveikino, mums plojo, o kiti net verkė... Keistas jausmas suspaudžia širdį tai matant. Eitynių pabaigoje, buvo iškilmingai sugiedotas himnas. Po to sekė LTJS narių priesaikos. Einant atgal pastebėjome ant vieno pastato atvirkščiai pakabintą vėliavą. Kadangi savininko nebuvo, LTJS nariai perkabino vėliavą taip, kaip ji turėtų kabėti. Tuo momentu dar iš kelių praeivių susilaukėme kaltinimų, kad vagiame vėliavą. Darai gera - o kiti nevertina to...

Tai buvo mano pirmoji tokia mano patirtis. Mane tikrai maloniai nustebino tokia žmonių vienybė. Nepaisant apsistumdymų, šalčio ir nemalonių replikų iš aplinkinių, aš tikrai nesigailiu, kad čia dalyvavau. Serganti, bet laiminga, kad atlikau pareigą.

 

Pastebėjimai | Pamąstymai

Atrodo, kad kai kurie žmonės tam tikrus dalykus daro dėl mados ar dar dėl kokių kitų neaiškių priežasčių. Daro tik tai ką nori arba netingi, sunkesnių dalykų tiesiog vengia. Dar paskui vaizduoja kokie jie yra šaunuoliai...

Dažnai apima mane toks jausmas, kad arba aš į kai kuriuos dalykus per rimtai žiūriu, arba aplink mane labai daug mažvaikių.

Kai kurių žmonių durnumui nėra ribų. Jau lyg ir senai nebe mažas vaikas, bet poelgiai rodo priešingai.

Jei jau ko nors atsisakai vieną kartą, reikia mokėti tai ir paleisti...

Ar aplinkui mane taip dauguma vieni kitų negerbia, ar čia visur taip. . ?

Tiesiog įdomu

http://www.lnk.lt/video-perziura/4374/diagnoze-valdzia-2013-02-06

Už LIETUVĄ | Prisijunk ir TU

Mes už LIETUVĄ :)

Prisijunk ir TU.

2013.02.16  KAUNAS  14.00 Ramybės parkas.

Apie santykius . . .

Kuo toliau tuo dažniau gyvenimas man primena kokie turėtų ar neturėtų būti tikri santykiai. Viskas, ką čia rašau, yra mano asmeninė nuomonė, taigi, kam tai nepatinka, tiesiog galite neskaityti.

Normaliuose santykiuose svarbiausia yra tikrai ne linksmybės ir malonumai. Gaila, tenka susidurti su žmonėmis (dauguma), kuriems būtent tai yra pirmoje vietoje. Dažniausiai, tokiu atvėju, viskas prasideda ne taip, kaip iš tikro turėtų ir viskas greitai baigiasi katastrofiškai sudaužyta širdimi. Apgailėtina situacija. Jei jau taip nutinka, kelio atgal tikrai nėra, reikia viską mesti/užmiršti ir užversti šį gyvenimo puslapį. Jeigu apie tai bus ištisai akivaizdžiai primenama, širdį skaudės dar ilgai. Tai gali įtakoti ir dar skaudesnes pasekmes...

Mano nuomone tvirtuose/normaliuose santykiuose turėtų būti svarbiausia pasitikėjimas, nuoširdumas, elementariausias bendravimas. Žmonės esantys poroje turėtų stengtis dėl vienas kito gerovės ir laimės. Tokie santykiai turi skatinti abu asmenis tobulėti gyvenime ir siekti naujų tikslų. Kvaili juokeliai ir vien tik malonumai tikrai nėra tvirtų santykių pagrindas. Nesakau, kad to nereikia, bet tai tikrai nėra svarbiausia. Būdami kartu abu asmenys turi jaustis saugūs ir atsipalaidavę. Žmonių elgsena esant dviese ar draugų rate tikrai neturėtų būti kitokia. Kam to dviveidiškumo? Asmenys esantys normaliuose santykiuose tikrai neleis lieti ašarų dėl vienas kito kaltės (nebent ašaros iš laimės). Vienas kito jie niekada neįskaudins ir nenuskriaus...

Lyg ir visi tai žino, bet iš tikro to paiso labai mažai kas. Tokia dabartinė situacija yra apgailėtina...

Note to myself

Kelias savaites buvau dingusi iš čia. Gana emocingas laikas man buvo, na, ir yra... Viską kas vyko papasakosiu čia, kaip note to myself  kaip turėčiau nesielgti ar kokių klaidų nedaryti ateityje, kad mažiau tektų kankintis...

Turėjau tokią istoriją su vienu žmogumi, deja, viskas gana negražiai mano atžvilgiu baigėsi. Praėjo kiek laiko, atrodė viskas kiek pasimiršo... Buvau pakviesta, to pačio žmogaus ,dalyvauti veikloje, kurioje ir jis dalyvauja. Pirmas požymis, kad viskas baigsis labai blogai man. Veiklos idėja man labai patiko/patinka, bet problemą radau toje aplinkoje. Grynai eidama ten tik kankindavausi, nes galvojau tik, kad viską kas buvo pamiršau, deja ne. Po susirinkimų išėjus nejučiom pradėdavo byrėt ašaros, mintys neleisdavo miegot, tik raminančių išgėrus galėdavau pailsėt... Ir viskas su laiku blogėjo. Emocinė mano būsena nepavydėtina. Lyg tai būtų mano vienintelė problema... Net šeimos nariai per mano drauges bandė sužinoti kas man yra, taip viskas akivaizdžiai blogai atrodė. Aš ne kokia mazochistė... Po vienos nemigos nakties nutariau viską nutraukti. Labai sunkus sprendimas, bet tik į gera. Nesuprantu, kokiu būdu ir kam tai galėjo atrodyti, kaip gera mintis man į tai įsivelti... Blaiviu protu nesuprantama... Gana ašarų...

Ta veikla galiu domėtis/užsiimti ir nedalyvaudama ten. Taip ir bus. Gana bullshit mano gyvenime.