What does a Woman want?

Negaliu nieko pasakyti apie kitas moteris, nes visos esam labai skirtingos, bet aš asmeniškai esu gana reikli santykių sferoje. Tiesiog per daug metų sukaupta patirtis bendraujant su įvairiais žmonėmis daro savo. Paskutiniu metu gana daug minčių šia tema sukasi galvoje, todėl pagalvojau, kad būtų gudru (ir sveika man pačiai) viską išsakyti.

Pažinčių portalai iš esmės yra tragedija. Galimybė surasti tikrai normalų ir įdomų žmogų ten yra maždaug 1 iš 1000. Iškrypėlių arba baisiausiai neįdomių žmonių ten dauguma, kurie ten renkas, kad be jokių pastangų rastų, ko jiems reikia, patenkintų savo poreikius ir tiek žinių. Galėtų jie rinktis atitinkamuose saituose, bet nooooo, jie užėmė juos visus ir galimybė susipažinti su kažkuo normaliu ten yra labai arti nuliui.

Aš laikau save tikrai moteriška moterimi, todėl šalia noriu turėti vyrišką vyrą. Visada stengiuosi, kad šalia būdamas vyras gerai jaustųsi, būtų sotus ir laimingas. Visad stengiuos prigamint skanėstų, sukurti jaukią aplinką ir darau viską, kad su manimi būtų labai gera ir ramu, stengiuos padėti bent trumpam pamiršti visus gyvenimo rūpesčius. Visad stengiuosi palaikyti, patarti ir padėti, kai žmogui yra sunku. Žinoma, tokių pačių pastangų ir rūpesčio tikiuosi ir iš to žmogaus. Deja, dažniausiai toli gražu taip nebūna. Dauguma žmonių stengiasi TIK dėl savo gerovės ir rūpinasi tik savo problemomis, todėl ir man vis labiau silpsta noras kažką dėl kito žmogaus daryti, nes rezultatai visad būna panašūs. O atsiradus kokioms problemoms palaikymo, pagalbos ar vertingų patarimų sulaukti iš viso yra labai mažai galimybių.

Ko gero aš esu labai senamadiška, bet aš vis dar žaviuosi romantika. Romantiški pasimatymai, gėlytės,  šiaip mielos staigmenėlės yra privaloma ir ne tik pradžioje santykių. Paprasčiausias laiko leidimas kartu to neatstoja. Žinoma, savaime suprantama, kad ir moterys privalo pasistengti nudžiuginti žmogų su kuriuo susitikinėja. Deja, dažniausiai visos pastangos būna tik iš vienos pusės, kas galiausiai iš viso baigiasi. Jei moteris daugiau stengiasi dėl vyro, tai labai daug ką pasako... Ir vienpusės pastangos niekad prie nieko gero nepriveda. 

Santykiai / susitikinėjimas šiais laikais yra labai painus ir sudėtingas reikalas, kuris kelia daugiau streso nei laimės.

Santykiai ir kompromisai

Santykiai yra vienas iš labiausiai komplikuotų dalykų gyvenime. Visų žmonių mąstymas veikia skirtingai. Kas atrodo akivaizdu vienam žmogui, kitas gali to taip nesureikšminti ar net nepastebėti. Vyrų ir moterų "meilės kalba" yra visiškai skirtingi dalykai ir meilės išraiškos būdai pas vyrus ir moteris yra kitokie. Dažnai būna gana sunku suprasti vienas kitą ir poroje. Kad ir kaip gerai pažinotume savo antrąją pusę, visada atsiras dalykų, kurie kurstys konfliktus ar nesutarimus. Vis dėl to yra keli dalykai, kuriuos reikėtų žinoti, norint išvengti rimtesnių konfliktų ateityje.

• Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti, kas jūsų antrajai pusei yra svarbiausia, ką jūs galite dėl jo/jos padaryti, kas suteiktų jam/jai laimės ir paverstų gyvenimą daug lengvesniu. Tai yra visiškai abipusis dalykas puikiuose santykiuose. Žinant tai, galėsite džiuginti savo antrąją pusę, kas automatiškai ir jus padarys laimingesniu. Svarbiausia netingėti, nepamiršti ir būti dėmesingam bei pastabiam įvairiom smulkmenom, nes kitam žmogui tai gali atrodyti daug svarbiau nei jums gali atrodyti. Juk iš mažiausių smulkmenų susideda tikrai geri dalykai.
• Toliau, nebūtina visada išreikšti savo nepasitenkinimo antrajai pusei. Dažniausiai tai tampa visiškai nereikalingų konfliktų priežastimi. Verta kalbėti tik apie tuos dalykus, kurie jus tikrai stipriai trikdo ilgą laiką, tokius dalykus būtina išspręsti, norint išvengti netikėto emocijų prasiveržimo.
• Taip pat, priekaištus ir kaltinimus reikėtų pakeisti patarimais ir mandagiais pamokymais, bet su tuo irgi nereikėtų persistengti. Žmogus santykiuose neturėtų jaustis kaip vaikas, nes santykiai žmones paverčia lygiaverčiais gyvenimo partneriais.Daug ką galima pakeisti vien pradedant kitaip išreikšti savo norus. Vietoj įsakymų naudoti mandagius prašymus, vietoj pamokslų išreikšti tai, kodėl tam tikras dalykas jums yra svarbus ir panašiai. Atrodo tai akivaizdu, bet neretai pamiršta.
• Norint paversti santykius dar geresniais , nei jie yra, kiekvieną dieną privalome pagalvoti, ką mes galime padaryti dėl savo mylimojo/osios ir tai padaryti. Ar tai būtų puokštė gėlių mylimajai, ar skambutis vidury dienos, ar nuoširdus laiškas, ar tai kas jam/jai patiktų, ar koks nors palepinimas. Svarbiausia yra visad ieškoti būdo, kaip mes galime pradžiuginti antrąją pusę, nors tai ir atrodytų mažas dalykas.
• Svarbu nepamiršti visada pirmiausia išlikti draugais. Pokalbiai ir taikios diskusijos tik padeda geriems santykiams vystytis. Žmogus yra pastoviai tobulėjanti būtybė ir nėra nieko geriau, kaip mokytis iš to žmogaus, kurį mylime. Mokykimės iš kitų ir mokykime, nes tobulėjantis žmogus, tai efektyviai gyvenanti asmenybė.
• Taip pat, nesenai kažkur išgirdau puikų patarimą: "Sutikus savo mylimąjį/ąją po kurio laiko pirmas keturias minutes bendravimo negalima šnekėti apie problemas, nesutarimus ir kitus negatyvius dalykus, nes šis laikotarpis turi labai daug įtakos, kaip vystysis tolimesnis bendravimas ir kokia nuotaika jame dominuos".
• Dar vienas labai svarbus dalykas yra pastebėti smulkmenas. Gi taip malonu būna, kai antroji pusė nustebina tuo , ko norėjai jau senai, kad ir kas tai būtų. Svarbu pastebėti smulkmenas, užuominas, nepamiršti ir turėsi nuostabią progą nustebinti mylimą žmogų, nes nieko nėra gražiau už mylimo žmogaus šypseną.

Kai yra noras, galima visada rasti išeitį iš santykių problemų, svarbu, kad to norėtų abu žmonės, nebijotų kompromisų ir vienodai abu stengtųsi padaryti vienas kitą kuo laimingesniu žmogumi. Svarbiausia yra produktyvus bendravimas poroje, mokėjimas prisitaikyti prie kito ir noras būti laimingais kartu. Visa tai galioja ne tik poroms, bet ir geriems draugams, šeimai ar kitiems artimiems žmonėms.

Consent

To niekas nemoko, todėl dažnai daug kam kyla klausimų ar net nesusipratimų susijusių su šia tema. Kai kurie žmonės net nežino, kas yra tikras "sutikimas" (consent) seksualiniuose santykiuose, kas tampa vis didesne problema šiuolaikinėje visuomenėje ir kas priveda prie daugybės nereikalingų problemų ir moralinių traumų. Taigi, bandysiu apšviesti, kaip čia iš tikro kas yra.

• Jeigu žmogus nesako "ne", tai dar nereiškia taip.
• Seksualinis kontaktas be sutikimo yra prievartavimas.
• Jei žmogus yra tiek išgėręs, kad negalėtų legaliai vairuoti, jo sutikimas negalioja.
• Jei žmogų reikia įkalbinėti, tai jau nėra sutikimas.
• Jei žmogus sutiko tai padaryti vieną kartą, tai nereiškia, kad tas pats sutikimas galios ir ateityje.
• Jei yra naudojama jėga ar psichologinis smurtas, tai yra prievartavimas.
• Jei žmogus neturi galimybės pasakyti ne, tai nėra sutikimas.
• Abu žmonės seksualiniuose santykiuose privalo būti užtikrinti dėl savo ir partnerio sprendimo.
• Jei vienas žmogus bando priversti kitą jaustis kaltu, nevykusiu ar kitaip kaip blogai ir taip bando priversti kitą asmenį užsiimti seksualiniais santykiais, tai yra prievartavimas. 
•  Visada viską seksualiniuose santykiuose reikia aptarti prieš tai įvykdant.

Štai keli įdomūs filmukai šia tema:

Ir NE, šis straipsnis NĖRA feministiškas pateisinimas "Jei gailiuosi - tai yra išprievartavimas".

Allergic to bullshit

Žinot, kaip alergijos atsiranda netikėtai iš niekur arba taip pat gali dingti? Tai čia man ta pirmoji situacija. Pačiai net keista matyti save, kokia kartais būnu pikčiurna. Ne veltui. Su amžiumi ir patirtimi darausi vis labiau nepakanti ("alergiška") įvairioms nesąmonėms, kurios vyksta aplink mane ar su manimi. Na, gyveni ir mokaisi, supranti, kaip normalūs žmonės elgiasi su kitais ir kaip neturėtų elgtis ir ko atleisti tikrai negalima. Seniau kenčiau, kankinausi, kai iš tikro reikėjo paleisti dvigubai stipresnį smūgį atgal. Gal būtų mažiau išsukiotų pirštų ir riešų ar dar baisesnių dalykų dabar... Deja, per gera kai kuriems žmonėms buvau, gal kiek gaila jų buvo, nežinau. Bet jau nebeesu tokia pakanti, atsibodo tiesiog.
Ir dabar iš šono pažiūrėjus į kai kurias poras matau tiek neteisybės. Vienas elgiasi kaip egoistiškas moralinis invalidas, o kitas kenčia viską nes myli... Gaila žiūrėti kai geri žmonės taip kenčia. Matosi, kad toks žmogus nusipelnė ir galėtų turėti daug geresnį partnerį šalia, kuris iš tikro mylėtų ir gerbtų. Deja, širdžiai neįsakysi. Apart patarimų ir palaikymo nelabai kuo galiu tokiems žmonėms padėti. Ateis laikas ir patys pastebės, kad nieko gero iš tokių santykių tikrai nebus, o tik švaistomas brangus laikas. Svarbu, kad artimas draugas būtų šalia sunkiu metu ir viskas galiausiai bus gerai.
Taip pat įsitikinau, kad vyresni žmonės, net ir tėvai ne visada yra teisūs. Kiek daug klaidų jie patys pridaro. Kiek prastų patarimų duoda. Aišku, jie nori gero, bet, ko gero, nesupranta to, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, unikalus, su savo mąstymu ir nebūtinai kartos jų ar kitų klaidas. Nesupranta, kad kiekvienas nori ir turi priimti savo sprendimus gyvenime ir siekti savų tikslų. Nesupranta, kad mes patys esame atsakingi už savo likimą. Aišku, ne visi arba ne visada tėvai tokie, bet ir to pasitaiko.
Būti pakantiems nepatartina ir kenkia sveikatai, tikrai. Taigi, siūlau labai gerai pagalvoti prieš atleidžiant savajam/ajai už kokias nors nesąmones eilinį kartą. Tai taikyčiau ne tik antrosioms pusėms, bet visiems žmonėms su kuriais turite kontaktą. Jei žmogus nepadaro išvadų ir elgiasi taip pat nepakenčiamai, faktas, kad reikia greičiau tokį praspirti ir pamiršti, nes kuo toliau, tuo sunkiau bus... Jei kas negerai - kalbėkit, aiškinkitės, o ne kentėkit. Jūs nusipelnėte gero žmogaus šalia, kuris jus gerbtų. Sakykite NE pakantumui nesąmonėms.

Meilė - apgaulingas reikalas

Ir vis gi ta meilė pasirodo yra toks apgaulingas dalykas... Kai užklumpa pirmoji meilė, nežinai kur dėtis, jautiesi taip gerai, viskas aplink nuostabu, kol ta meilė neišblėsta ir lieka rutina, kasdienybė, prasideda ginčai ir priekaištai. Racionaliai pradėjus mąstyt pamatai daugybę dalykų, dėl kurių su tuo žmogumi net neturėjai būti ar kas buvo pakankamai stiprūs signalai, kad jau reikia pasitraukti. Deja, meilė užtemdo protą, ypatingai pirmoji... Visai nenuostabu, kad ir man taip buvo nutikę.
Susipažįsti su žmogumi, jis pasirodo toks įdomus ir draugiškas, malonus. Kuo daugiau bendrauji, tuo daugiau randate panašumų tarp jūsų. Artimai susidraugaujate, jaučiatės, kaip artimos sielos. Tada prasideda flirtas, kuris perauga į rimtesnius jausmus ir veiksmus, o tada jau ir prasideda toji meilė ir draugystė. Atrodo viskas taip paprasta ir gražu, bet iš tikro taip nėra. Pradžioje vienas nuo kito slepiate visas savo ydas, blogus ar erzinančius įpročius, savo praeities darbelius, viską, kas galėtų sugadinti mylimojo nuomonę apie jus. Kalbu iš savo patirties, tai nėra gerai būsimiems santykiams. Kad ir kaip būtų sunku elgtis visiškai natūraliai prie žmogaus, kuris tau patinka, bet taip elgtis sąžiningiausia ir prieš save ir prieš tą žmogų. Ir taip man aišku, kad dabar pasipils komentarai, kad ne, taip tikrai nėra, visi ir elgiasi natūraliai, bet tikrai taip nėra, tikrai ne visiškai. Bet kokiu atvėju, su laiku viskas, kas buvo taip kruopščiai slepiama pasirodo ir tada prasideda ginčai ir pykčiai. Kitaip ir būt negali. Iš tokios situacijos ir atsiranda tokie kaltinimai kaip : "Tu pasikeitei, nebeesi toks, koks buvai seniau. Man trūksta dėmesio. Tu seniau buvai švelnesnis, dėmesingesnis, geresnis...". Ne, jis visad buvo toks, tiesiog baigėsi jo vaidinimas ir pasirodė žmogus, koks jis iš tikro yra visu gražumu. Ir pamatai, kad žmogus mylėjo iš tikro ne tave, o tokį tavo paveikslą, kurį bandė susikurti savo vaizduotėje. Dabar viskas taip akivaizdu, kaip norėjau, kad tai būtų buvę tada... Tiek nerimo ir širdies skausmo būčiau išvengus savo gyvenime...
Dabar yra viskas kiek kitaip. Dabar jaučiu, kaip viskas yra iš tikro. Stengiuosi viską gerai išanalizuoti ir apgalvoti, o tik tada imtis veiksmų ar priiminėti sprendimus. Išmokau atskirti protą ir jausmus, o tik viską gerai apgalvojus pradedu juos derinti. Dabar viskas atrodo taip tikra. Nėra viskas jau taip tobula, bet būtent tokie dalykai viską ir paverčia tokiu nuostabiu dalyku, kaip tikroji meilė. Dar su niekuo nesijaučiau taip gerai ir negalėjau būti iš tikro savimi. Iš nieko dar nesulaukiau tokio didžiulio ir nuoširdaus palaikymo ir skatinimo tobulėjimo link. Niekas nebuvo taip pasiryžęs manęs ginti nuo visko ir visų, kas linki man blogo. Niekas dar taip nuoširdžiai ir tyrai nesirūpino manimi. Niekas manęs taip stipriai nemylėjo... Manęs tokios, kokia esu, o ne tokios, kokią norėtų mane matyti. Ir pati aš taip pat rūpinuosi savo mylimuoju, padrąsinu, palaikau jį, skatinu tobulėti, lepinu visaip, kaip sugebu... Kiekviena minutė praleista drauge yra man labai brangi. Ir būtent dabar tikrai jaučiu, kad viskas yra tikra... Visa kita buvo niekas, palyginus su tuo, ką turiu ir jaučiu dabar... :)

Mintys apie santykius | Ką daryti ir ko vengti

Kai gyvenimas užspaudžia į kampą, nervai jau atrodo tuoj visai neatlaikys, tiek daug minčių galvoje ir tiek mažai laiko, nes jį visą suryja mokslai, tada gimsta geriausios mintys ir įdomiausi blogo įrašai. Jau senokai pastebėjau, kad geriausiai man rašosi, kai esu kupina neigiamų emocijų, kurių šiandien, kaip niekada, buvo daug. Na, bet rašysiu aš tikrai ne apie tai.

Patirtis yra geriausia gyvenimo mokytoja, kuri man per gyvenimą parodė daugybę naudingų dalykų. Aišku, svetima patirtis neprilygsta savajai, bet jeigu esate iš žmonių, sugebančių tinkamai pasinaudoti svetima patirtimi, tai šis įrašas turėtų jums būti naudingas. Dauguma iš mano minimų dalykų atrodo savaime suprantami, bet, deja, daugumos užmiršti, taigi, susiruošiau priminti tai liaudžiai, kurie nori turėti gerus santykius ateityje arba atgaivinti turimus.

Norint gerų santykių, žinoti:

• Visų svarbiausi dalykai yra pagarba ir pasitikėjimas vienas kitu.
• Kiekviena idėja yra svarbi, reikia padrąsinti vienas kitą ar padėti tai įvykdyti, nes jei tai buvo paminėta, reiškiasi tai yra svarbu.
• Palaikyti vienas kitą tai nereiškia visada turėti vienodą nuomonę visais klausimais. 
• Skirtingų nuomonių aptarimas turi virsti diskusija, o ne ginču.
• Mitai, kad merginom patinka blogi berniukai o vaikinam - blogos mergaitės yra visiška nesąmonė rimtuose santykiuose. Taip, gal tai kartais ir įdomu... vienai dienai...
• Merginoms patinka tikri džentelmenai, kurie rodo susidomėjimą jomis, atidaro duris ar panašiai rodo dėmesį. Merginos tikrai įvertins tai ir ras kaip atsidėkoti tikram džentelmenui.
• Net ir paprasčiausia pievoje nuskinta gėlytė ar puokštelė gali praskaidrinti merginos nuotaiką visai dienai.
• Vaikinams patinka moteriškos moterys: rūpestingos, švelnios, kurios skaniai pamaitina... Taip, per vyro skrandį galima patekti į jo širdį... Iš dalies... Tik to tikrai nepakanka.
• Ne viduramžiais gyvenam, vyrai tikrai neprivalo už viską visada mokėti. 
• Jeigu esate santykiuose, tai nereiškia, kad nebereikia eiti į pasimatymus. Reikia ir net būtina eiti į pasimatymus su savo antrąja puse, norint išvengti rutinos santykiuose.
• Įvairios netikėtos staigmenos tik paįvairina santykius ir palaiko tą ugnęlę degančią širdyje.
• Santykiai prasidėję nuo paprasčiausios draugystės yra patys tvirčiausi santykiai.
• Būti iniciatyviam santykiuose yra labai geras bruožas, kuris padeda ir antrajai pusei būti tokiai.
• Reikia pastebėti net ir pačius mažiausius dalykus, ar tai būtų nauja šukuosena, papuošalas, išskirtinai didelė šypsena ar dar kas. Netikėti komplimentai labai maloniai paglosto širdį. Tai taikoma abiems pusėms.
• Jei esate vienoje organizacijoje ar darbe, palikite dalykinių reikalų aptarimus už santykių ribų. Tai padės išvengti daugybės nereikalingų pykčių.
• Negalima nuvertinti žmogaus, jo idėjų, tikslų...
• Pastovūs klausinėjimai, ką norėtų nuveikti jūsų antroji pusė, tikrai nėra tinkama santykių taktika.
• Nereikia bandyti pakeisti savo antrosios pusės, bet reikia jam/jai padėti tobulinti save ir savo gyvenimo stilių.
• Nereikia skatinti ar palaikyti antrosios pusės žalingų įpročių. Tai kenkia jums abiems.
• Patarti/padėti apsispręsti net ir dėl mažiausių sprendimų, jei to reikia.
• Sunkiais momentais visada vienas kitą palaikyti, pamiršus visus principus.
• Santykiuose iš viso principai neturi galioti. Parašai/paskambini kai nori, o ne kai sulauki kol parašo antroji pusė.
• Antrąją pusę reikia mylėti tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokią ją nori matyti tu.
• Net perkant rūbus/batus/papuošalus reikia patarti antrajai pusei. Dvi nuomonės tikrai geriau už vieną. Ir kas per eretikas sakė, kad apsipirkinėti kartu negali būti smagu?
• Neversti žmogaus daryti ko jis nenori ir įkyriai neįkalbinėti.
• Daryti ką nors, kas liečia jus abu TIK gavus tvirtą sutikimą.
• Atkalbėkite vienas kitą nuo impulsyvių sprendimų, dėl kurių ateityje galite gailėtis.
• Priimant svarbius abiem sprendimus būtinai pasitarti ir prieiti kompromisą.
• Nepamiršti supažindinti antrosios pusės su savo draugais, šeima.
• Trumpos išvykos dviese yra vienas iš geriausių laiko praleidimo kartu būdų.
• Patartina nuveikti kartu ką nors ekstremalaus. Tokiomis sąlygomis pamatysite tokią žmogaus pusę kurios dar nematėte.
•  Klauskite savo antrosios pusės nuomonės įvairiausiais klausimais. Juk malonu, kai jauti, kad Tavo nuomonė yra tikrai svarbi.
• Nepavydėti visiškai be pagrindo ir nekelti pavydo scenų.
• Humoras yra labai gerai, tik vietoje, laiku ir ne per daug.
• Jei matai, kad antrajai pusei kažkas negerai, o paklausus jis/ji neatsako kas yra, reiškia toliau klausinėti nereikia. Reikia tiesiog apkabinti ir palaikyti morališkai, o kai ateis laikas ir jei to reikės antroji pusė pati papasakos kas negerai.
• Negalima žmogaus kamantinėti apie jo/jos praeitį. Jei ko žmogus nenori pasakoti, tai jo/jos reikalas.
• Reikia ne klausinėti, o stebint ir klausantis žmogaus išsiaiškinti, kas jam patinka. Taip parodysite, kaip jums rūpi jūsų mylimasis/mylimoji.
• Svarbu nepamiršti paminėti, bent jau paprastai, įvairių sukakčių ir švenčių.
• Jeigu abejojate dėl savo santykių, prieš priimant lemtingą sprendimą gerai pagalvokite, dėl ko jūs pamilote savo antrąją pusę, kuo jums jis/ji yra brangus, kodėl jums su juo/ja buvo labai gera. Gerai viską apmąsčius nuoširdžiai pakalbėkite su antrąja puse, be jokių pykčių, ginčų ir kaltinimų. 
• Didžiąją dalį santykių problemų galima išspręsti paprasčiausiu nuoširdžiu pokalbiu. Svarbu mokėti vienas kitą išklausyti ir padaryti tinkamas išvadas.

Galėčiau rašyti ir rašyti dar daugybę patarimų, bet jau bijau, kad jau kartojuosi, taigi sustosiu čia. 

Mielieji, linkiu jums nuostabiausių santykių. Svarbiausia, Mylėkite ir būkite Mylimi.

Pabaiga - nauja pradžia

Praeitą naktį man teko priimti vieną iš sunkiausių sprendimų gyvenime, atsisakyti to, bet ko kažkada atrodė, kad negalėsiu toliau normaliai gyventi. Bet teko tai padaryti. Daug metų trunkantis abipusis skausmas turėjo kažkada gi baigtis. Viskas baigėsi ne taip gražiai, kaip tikėjausi, bet jau nieko nepadarysiu. Tiesą sakant, kažkiek palengvėjo, bet tuo pačiu ir labai liūdna. Ne kartą buvo apėmęs toks jausmas, kad noras būti su tuo žmogumi ir noras viską baigti, buvo visiškai lygūs. Visas žmogaus gerumas, buvo tiesiogiai proporcingas jo ydoms. Pačiai irgi trūko ryžto... Jeigu su žmogum patyriau daugiau skausmo nei laimės, tai, matyt, yra ženklas. Taigi, viskas tik į gerą. Tokia pabaiga, tai yra nauja pradžia ... ! ?

Naktiniai apmąstymai

Tipinis vyras nori moters tik sau, pagal savo skonį. Kad dažytųsi ji tik tai, kaip jam patinka, kad kvepėtų, kaip jis nori, rengtųsi pagal jo skonį. Nori protingos, tokios, kuri niekad jam neprieštarauja. Nori, kad būtų savarankiška, šeimyniška ir patyrus daugelyje sričių, bet nenori, kad būtų turėjus daug vaikinų. O kaip viską gauna, tai vėl randa prie ko prisikabinti ir taip be galo. Vienok, ne visi jie jau tokie, bet tenka susidurti praktiškai tik su tokiais.
Bet dar ne tame čia didžiausia bėda. Gavę ko nori, dauguma, eina toliau laimės ieškoti, nes jiems tai tampa tiesiog nebeįdomu ir nereikalinga. Pabandė - patiko, bet pagalvojo, būna juk dar geriau ir eina toliau laimės ieškoti. Taip ir būna, kai visa tai rūpi tik vienai pusei ir kai tik viena pusė iš tikro stengiasi. Kita pusė tiesiog galvoja: - Ai, kam gi čia stengtis, ne mano žmogus juk - bus geresnių... Na, bet vis gi koks klaidingas yra šitoks mąstymas. Norint ką nors pasiekti reikia abipusių pastangų. Deja, ne visi žmonės sugeba perlipti per savo EGO ir padaryti ką nors ne tik dėl savęs, bet ir kito labui. O jei nėra abipusių pastangų, tada nėra ir pasitikėjimo bei atvirumo tarp žmonių. O jei nieko nėra, tai logiška, kad ir nieko toliau negali būti.
Žinia, kad tobulų žmonių nebūna ir rasti sau tobulą partnerį tiesiog neįmanoma. Ir jei jau antroji pusė būtų tokia tobula, ar būtų tada su juo įdomu? Nebūtų dėl ko diskutuoti, ginčytis. Tobulybė irgi ilgainiui atsibosta. Žmogus esantis santykiuose ar žengiantis link jų turi suprasti, kad teks išmokti ieškoti kompromisų, mokėti "apsišlifuoti" tarpusavyje, norint turėti kokybiškus santykius. Gal net teks kai ką paaukoti. Manau, kad gerų santykių laimė,  kompensuoja visus pakeliui iškylančius sunkumus.
Aš pati padariau šioje srityje nemažai klaidų ir jaučiu stiprias pasekmes. Bet iš ko kito aš pasimokysiu geriau, kaip iš savo klaidų. Klystu ir tikrai dar klysiu, bet tos pačios klaidos kitą kartą jau nebekartosiu. Per daug nemigos naktų ir sveikatos man tai kainuoja...

Jis & Ji

Meilė ateina ne tada kai sutinki tobulą žmogų, o kai netobulas žmogus Tau atrodo tobulas....

Niekada neskubėk sakyti, kad tai ką jauti yra meilė. Neskubek įsimylėti tą kuris tik gražiai kalba, vilioja, bando užburti Tave žodžiais, meilės prisipažinimais. Tai ne meilė. Meilė ateina tik su laiku, lydima didžiulių abiejų žmonių pastangų. Taip pat, turiu teoriją, kad žmonės negali mylėti vienas kito ir būti pora, prieš tai nebuvus paprastais draugais, be jokios minties, kad ateityje jie galėtų būti pora. Toks paprastų draugų bendravimas yra pats nuoširdžiausias, nieko neslepiant vienas nuo kito, parodant savo ydas ir stiprybes. kai žmonės tampa visiškai atviri ir nuoširdūs vienas kitam, tada jau galima galvoti apie tolimesnius santykius, jeigu tam nėra kliūčių . Tikra meilė atsiranda ne iš karto, reikia praeiti daug kliūčių, pykčių, nesutarimų, bei malonių akimirkų kol ji ateis. Tam reikia daug pastangų ir laiko, bet visa tai neabejotinai atsiperka su kaupu...

What goes around comes around...

Nėra tokio žmogaus kuris per gyvenimą niekada nesikeistų, išvaizda, bet svarbiausia vidumi. Tam tikri žmonės mūsų gyvenime, įvykiai ar net netektys priverčia mus pasikeisti, mums net to nepastebint. Kartais pajauti kažką tokio, kas priverčia pasikeisti. Net sutikus naują žmogų ar praradus seną draugą, mes tampame šiek tiek kitokie nei prieš tai. Kartais tai būna į gerąją pusę, o kartais ir atvirkščiai... Visai nesvarbu kas tai bebūtų, skaudi ar maloni patirtis... Tai vis tiek mus keičia. Blogi dalykai mus tik dar labiau sustiprina, o laimės akimirkos mus dar laimingesniais. Bet kokiu atveju, viskas tik į gera. Žinoma, skausmo niekas nenori patirti, bet jau gyvenimas toks yra ir be skausmo gyvenime, mes negalėtume patirti tikros laimės. Nuo jausmų niekas nesugeba pasislėpti, ar tai būtų skausmas ar džiaugsmas, mes visada tai jausime ir kitaip jau nebus. Aišku, visi šie jausmai atsiranda ne šiaip sau.

Gyvenimas jau toks yra, kad ne visada mes galime gauti ko norime, ne visada galime būti su žmonėmis, su kuriais norime būti, ne visada galime turėti tai, ko norime... Nėra nė vieno žmogaus, kurio nebūtų įskaudinęs artimas draugas ar partneris. Taip jau yra... Niekas negali pakeisti to, ką jaučiame. Nepasitikėjimas, melas, nutylėjimai, intrigos labiausiai kerta per širdį ir jausmus... Žinau tai, nes pati seniau visai nenorom įskaudindavau mylimus žmones. Bet vienas žmogus jau gana senai parodė man, kaip negerai yra taip elgtis. "Jei Tau yra kažkas blogai, bet nenori apie tai kalbėti net su artimu žmogumi, stenkis neparodyti jam, kad Tau kažkas negerai, nes tada kentėsi ne tik Tu, bet ir mylimas žmogus. Taip elgdamasis pabandyk įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje, kaip jaustumeisi pats..." Ir tada skauda širdį dėl tokių dalykų, labai skauda...

Ir tai visada bus, jus nebūsi, žmogau, vienas pats su savim visą gyvenimą. Vis tiek kažkas suteiks laimę, vis tiek kažkas skaudins....

Aš tikiu . . .

Ar žmonės šiais laikais dar gali būti nuoširdūs? Ar čia tik aš tokia senamadiška ir naivi, esu nuoširdi ir tikiuosi to iš kitų? Ar tik aš jaučiu poreikį rūpintis žmonėmis kurie man iš tikro rūpi? Keistas jausmas, kai atrodo, kad to reikia tik man. Ech... tokia aš ir tokios mano senoviškos pažiūros. Sunku taip, bet ką padarysi...

Vyksta dideli pokyčiai mano gyvenime. Pats laikas pamiršti tai, kas taip ilgai skaudino širdį, nors tai ir labai sunku padaryti. Bet reikia... Net pagalvojus apie tai per kūną nueina tokie nemalonūs šiurpuliukai. Koks paradoksas: kaip, tai kas kadaise suteikė tiek laimės ir šiltų jausmų gali dabar taip skaudinti... Viskas, man gana to, atėjo ir į mano kiemą šventė.

Kai būna graži pradžia, viskas baigiasi blogai, o kas būna kai pradžia nėra tokia tobulai graži? Įdomu kaip visa tai baigsis. Na, nenoriu, kad baigtųsi. Noriu, kad tai tęstųsi ilgai ilgai ir vis geryn... O kad taip viskas būtų kaip noriu. Sunku, labai sunku, bet reikia stengtis iš visų jėgų dėl savo laimės. Gal neužlipsiu dar kartą ant to pačio grėblio. Aš tikiu.

***

Negali būti nieko geriau už smagų laiką praleistą su nuostabiais žmonėmis...

Labai vertinu šitą šypsenėlių meistrę. Žinoma, geriau vėliau nei niekada. Su laiku pasirodo kas kaip yra iš tikro. Džiaugiuosi ;)*

Sunkus pažinimas

Iš tikro visiškai pažinti žmogų yra labai sunku. Gali praeiti daugybė laiko arba net visa amžinybė kol visiškai perprasi Tau patinkantį asmenį. Žmonės nėra linkę būti atviri ir aš puikiai juos suprantu. Tai yra gana didelė šių laikų problema, nors net nežinia ar tai galima būtų pavadinti problema. Tai labiau susiečiau su žmonėmis kurie širdyje pretenduoja užimti ypatingą vietą. Būna, kai iš pradžių atrodo viskas tobula, rodos lyg geresnio žmogaus ir negalėtų būti, BET...

Pradžioje pažinties žmonės būna labai susidomėję kitu asmeniu ir stengiasi rodytis kitam žmogui tik savo reprezentacine puse. Logiška. Norint pritraukti ir sudominti žmogų privalai rodyti tik gerąją savo pusę. Taigi, iš pradžių, dėmesys, gražūs žodeliai, rūpestis, patarimai, paguodos žodžiai, pažadai, komplimentai, paprasčiausias bendravimo poreikis tiesiog liejasi per kraštus, atrodo geriau ir negali būt. Ir net neatrodo, kad kažkas čia galėtų būti blogai. Kažkiek tai net susuka galvelę, nesigalvoja tada apie nieką daugiau. O dar kai žmogus iškalbingas tai iš viso… Atrodo puikus žmogus, ko daugiau norėt. Rūpestis kitu tikrai ne žmogaus silpnumo požymis, o tiesiog gera taktika. Ir tas bendravimas bendravimas virsta ne kokiu paviršutinišku dalyku, o didžiuliu poreikiu. Apie žmogų sužinai vis daugiau ir daugiau. Ir pradedi matyti vis daugiau panašumų. Tai vyksta todėl, kad tavo pasąmonė nori tai matyti. Iš tikro yra taip, kad visi žmonės yra panašūs, daug pomėgių sutampa ir tai nėra kažkas nuostabaus. Bet tuo metu atrodo, kad tai yra kažkas tokio. Taip nėra. Žodeliai: amžinai, niekada, visada, tik tavo, tik mano, pasiilgau ir t.t... skamba vis dažniau ir dažniau. Banaloka, bet tai tuo metu veikia. Besaikis domėjimasis viskuo ir visada irgi glosto savimeilę. Paskui viskas išsirutulioja ir iki stipresnių žodelių, na, bet tai tik laiko klausimas. Galiausiai įvyksta persilaužimas.

Sužinojęs praktiškai viską žmogus lyg praranda susidomėjimą. Pasidaro kažkoks apatiškas. Dėmesio, gražių žodžių, rūpesčio nors dar yra, bet palaipsniui visa tai mažėja. Nors teigia, kad yra priešingai. Atrodo, kad pasiekęs tikslą žmogus nustoja stengtis dėl kito. Išlenda didžiuliai skirtumai ir kiekvieno žmogaus ne tokios geros savybės. Tada ir prasideda tas širdies skausmas. Gal kas negerai ar dar kas? Abejonės praktiškai žudo. Mintys sukasi tik apie viena. Šitą būseną nuslėpt savyje labai sunku, nes kai žmogui blogai, tai jo veide ir akyse gerai matosi... Prasideda depresijos, nemigos ir panašiai. Tikrai sunkus laikotarpis. Kaip toliau su tuo tvarkytis kiekvienas randa savo būdų...

Taip būna tikrai nemažai daliai žmonių šiais laikais ir tai užknisa. Širdies skausmas ir nemiga garantuotai.

Viskas, kas mūsų nesunaikina - padaro mus stipresniais.

Kas gero?

Pastaruoju metu visai apleidau savo blogą. Man tikrai labai gaila dėl to, bet kitaip tiesiog neišėjo. Mokslai jau nuo pat pirmų dienų galingai užspaudė į kampą, . . bet visai ne tame esmė.
Visai nesenai jaučiausi taip lyg būčiau pasiekusi visišką "dugną". Daugybė bėdų, nervai, nesutarimai, sveikatos problemos, depresija... Galvoje sukosi tik viena mintis: "Jeigu ir toliau taip, tai jau nebeilgai taip...". Pradėjau jausti net širdies skausmą dėl patiriamo streso. Galvą skaudėjo pastoviai, jau net buvau su tuo susigyvenusi. Ir šiaip, mačiau problemas net ten, kur jų ir nebuvo...
BET . . .
Bet viskas pasikeitė. Dabar man jau daug geriau (nors ir su vaistų pagalba). Vienas žmogus praktiškai pakeitė mano požiūrį į visa tai kas pastaruoju metu su manimi vyksta. Aš esu LABAI laiminga, kad tas žmogus atsirado mano gyvenime (bent iš dalies). Jis man davė labai daug: jo patarimai man labai pagelbėjo ir be jo palaikymo, ko gero, nebūčiau tiek ištvėrusi. Jo dėka jaučiu, kad esu kažkam labai reikalinga ir mylima... Taip manim dar niekas nesirūpino... Ir aš esu labai dėkinga tam žmogui, kad jis yra...
Kas dar pas mane gero? Turiu dar vieną priežastį šypsotis. Ir tai nėra kažkas tokio labai didelio, tiesiog aš visą laiką to norėjau ir siekiau... ir pagaliau mano noras pildosi. Kuo toliau, tuo geriau sutariu su savo broliu. Tiem kas nežino visos situacijos gali atrodyti keista, na, bet taip jau yra. Tai yra dar vienas žingsnis arčiau mano laimės...

What a feeling !?!

"Meilė ateina ne tada, kai randi tobulą žmogų, o tada, kai netobulas žmogus tau atrodo tobulas".
Dauguma žmonių taip ir svajoja išgirsti „tuos“ tris stebuklingus žodžius. Patys laimingiausia žmonės yra tie, - kurie juos išgirsta pačiu laiku. Šie žodžiai ištarti per anksti gali visiškai nieko nereikšti ar net sukelti nepasitikėjimą. Nors niekada negali žinoti kada gali būti jau per vėlu. Štai ir dilema. Kada ryžtis šiam žingsniui?

Visais laikais žmonėm nekaip sekėsi susivokti savo jausmuose. Tai žmonijos problema. Kas „tuo momentu“ atrodo kaip meilė, viskam praėjus gali atrodyti kaip eilinis susižavėjimas. Arba, žavėdamasis žmogumi gali net nepajusti kaip jį įsimylėsi. Mūsų protas dažniausiai veikia atskirai nuo širdies, todėl ir yra taip sunku susivokti mūsų jausmuose.

Verslininkai yra labai gudrūs žmonės. Visas, pradžioje buvusias tyras ir paprastas šventes pavertė komercinėmis: kaip pavyzdžiui, Valentino diena. Savo mylimajam reikia rodyti dėmesį visada, o ne tik tada kai apie tai yra primenama. Kaip vienas iš mano mėgstamiausių rašytojų John Green pasakė: "If you need to be reminded to like your romantic partner...you're doing it wrong". Reikia klausyti savo širdies, o jei ji nesako, ko gero, gali būti, kad tai nėra meilė.

Esame labai kompleksuotų žmonių visuomenė. Visada mums galvoje sukasi mintis: „O ką pagalvos žmonės !?! Negaliu elgtis kaip noriu, o jeigu po to mane apkalbinės???“ Come on! Juk tai meilė! Svarbiausias dalykas yra klausyti savo širdies. Man labai patiko viena Coco Chanel mintis kurią nesenai perskaičiau žurnale: "I don't care what you think about me. I don't think about you at all". Tikrai labai pagirtinas požiūris.

Meilė – tai tuo pačiu, ir laimė, ir prakeiksmas. Kai viskas gerai – negali tverti savame kailyje, visą kūną užlieja maloniausias jausmas, norisi ištisai šypsotis. Bet ne visada būna taip kaip norime, o tada viskas ir virsta visa naikinančiu prakeiksmu . . .

Aš Tave myliu. . .

Je t'aime. . .

Jeg elsker dig. . .

Ti amo. . .

Ich liebe dich. . .

Te quiero.

I love You. . .

Я люблю тебя. . .

Jeg elsker deg. . .

Theres something that i cant quite explain . . .