Karma is a bitch if you are one...

Kaip ironiška, kad mano paskutinio įrašo tema, kuria rašiau beveik lygiai prieš metus, mane tuos visus metus kankino iki (drįsčiau teigti) baisiausio lygio... Baisiausio kokį man pačiai teko pasiekti. Žinoma tai įtakojo tragiški gyvenimo įvykiai ir šiaip nesėkmės gyvenime, jų pas mane apstu. Nenorėčiau labai demotyvuoti žmonių, kurie yra pasiryžę šią problemą/ligą gydytis, bet man specialistai šioje srityje tikrai labai minimaliai padėjo. Situacijoj, kurioj turėjau pagal gydytojus turėjau jaustis visiškai chill ir praeiti normaliai, nes viską mokėjau/žinojau nervinaus taip, kaip gyvenime nesinervinau ir vien dėl to susigadinau įvertinimą... Na bet greičiausiai be specialistų pagalbos net ir iki to nebūčiau priėjus, tai vis šis toks win. Mokslai baigti geriau nei tikėtasi, žinoma ne be visų įmanomų pastangų, vaistų saujų ir nemigos parų, bet vis tiek yra kuo didžiuotis. Ir vis dėl to tas maksimalizmas gyvenime nėra visada į naudą žmogui, nes tai dažniausiai išvaro iš proto, ką teko patirti. Ir pamačius, kaip kiti žmonės sugebėjo praeiti tą patį kelią, kuriame aš taip kankinausi, visiškai atsipūtę (aišku atitinkamais rezultatais), pasidarė taip pikta ant savęs (eilinį kartą), kad persistengiu visiškai veltui. Na, bet aš negaliu kitaip ir gyvenimo aplinkybės tikrai nepadėjo. Perfekcionistai/maksimalistai kitaip net nesugeba, varo iki išprotėjimo, kad pasiektų geriausius sau įmanomus rezultatus, nepaisant to, kad tuo pačiu metu vos ne patys susinaikina. Bet aš tiesiog noriu būti geriausia įmanoma savo versija... Deja, to tikiuosi ir iš mane supančių žmonių, kuriem man yra vienaip ar kitaip artimi, bet štai čia ir prasideda didesnės problemos. Kai iš kitų tikiesi panašiai tiek pat, kaip iš savęs, tai niekad nepriveda prie nieko gero. Kaip teko įsitikinti, iš viso kažko tikėtis gyvenime iš kitų su kuriais sieji savo gyvenimą ir ateitį, reiškia naikinti savo laimę, bet kur yra ta riba tarp visiško standartų neturėjimo ir reikalavimo per daug iš kitų žmonių? Vis dar bandau tai išsiaiškinti...

***

Dėl tų keistų garsų namie... Po to artimo žmogaus mirties namuose nepaaiškinamų garsų dar padaugėjo ir girdžiu juos ne tik aš, taigi dar ne iki galo crazy aš esu.  Iš viso tiek keistenybių namie, kad net pati jaučiu, kad neverta į visa tai gilintis per daug. Susigyvenau su tuo, susitvarkiau ką galėjau ir gyvenu toliau, o ką daryt. Gal ir jiem taip pat nėra kitos išeities ir egzistuoja čia kaip sugeba, gyvena savo gyvenimą kaip gyvenę kadaise. Niekad negali žinoti... Gyvenu ir leidžiu kitiem egzistuot ramiai šalia, kol gyventi labai man pačiai netrukdo... Matyt ir jie nori turėti savo kampelį šiame pasaulyje...

***

O ką daryti kai tai, ką kokius metus ar daugiau planavai žlunga? Man asmeniškai kilo iš to tik kelios išvados: Absoliučiai niekuo gyvenime negalima pasitikėti; Nieko negalima taip toli planuoti ypač jei tai nuo kažko kito priklauso; Visad reikia turėti bent jau vieną atsarginį planą; Ir šiaip planuot kažką labai toliau yra absurdas. Aišku žinoma ir tai pakankamai pesimistiškai nuteikia, bet toks jau gyvenimas, reikia visad būt viskam pasiruošus ir apsiginklavus geležiniais nervais ir optimizmu, gi niekad negali žinoti...

***

Karma kaip visad rodo savo galią man. Žmonės, kurie mane privertė taip kentėt gyvenime dabar patys ties beprotybės riba klaidžioja. Nei džiaugtis nei liūdėt nėra ko, tiesiog įdomios tendencijos. Bet vis gi, Karma is a bitch if you are one...

***

Prasidėjo naujas mano gyvenimo laikotarpis... Nauja profesija, nauji žmonės, nauja aplinka... Jaučiuosi taip pat pasimetusi, kaip ir būdama panašioje situacijoje prieš keturis metus, kai stojau į universitetą. Pasikeitė tik tai, kad šį kartą nejaučiu to malonaus jauduliuko kaip seniau. Dabar viskas gyvenime man taip... meh... Visiškai nieko nebesinori, bet stengiuos iš visų jėgų vis tiek kažką daryti ir judėti pirmyn gyvenime, tobulėti... o vakarais pasileidus savo liūdnų laikų gražiausią muziką skęstu melancholijoj. Taip ir gyvenu po truputį...

Laiko planavimas | Savimotyvacija

Dažnas iš mūsų susiduria su laiko trūkumo problema. Ne vieną kartą girdėjau žmones sakant, kad norėtų dvigubai ar trigubai ilgesnės paros. Oi, kaip tai daug kam praverstų. Deja, paroje yra tik 24 valandos, todėl visą laiką reikia kruopščiai susiplanuoti. Šiais mokslo metais rimtai pasiryžau būti produktyviausia, kokia galiu būti, todėl susigalvojau sau šiokią tokią laiko planavimo sistemėlę. Šiandien ja ir pasidalinsiu, gal kam pravers gyvenime.
Reikia:
  

• Įsigyti dienotvarkę, kur susirašysime visus savo ateities planus, kad nieko nepamirštume;
• Svarbių atsiskaitymų ar įvykių datas susirašyti ir laikyti kiekvieną dieną matomoje vietoje;
• Kiekvieną dieną susidaryti sąrašą darbų kitai dienai, kuriuos reikia padaryti. Surašyti prioritetine tvarka;
• Būtina rasti laiko, kad ir 10 minučių, poilsiui ir maistui, kad nepervargtume ir neišsektume;
• Reikėtų susidaryti savo miego rėžimą. Tai labai svarbus faktorius mūsų efektyvumui;
• Neužsisėdėti tokiuose priklausomybę keliančiuose puslapiuose kaip "Facebook", "Youtube" ir pan.;
• Pasakyti ne multitask'ingui. Kiekvienas darbas turi būti atliktas atskirai nuo kitų, tik tada jis bus kokybiškai atliktas;
• Skirti tam tikrą laiko tarpą tam tikram užsiėmimui;
• Viską laikyti savo vietose, tvarkingai, kad nereikėtų ieškoti ir gaišti laiko;
• Geriau anksčiau nueiti miegoti ir anksčiau atsikelti, tada diena iš karto bus ilgesnė ir produktyvesnė.
• Nepasilikti darbų paskutinei minutei. Geriau viską padaryti iš anksto, norint išvengti streso ir prastos darbo kokybės;
• Būtinai skirti laiko šeimai ir draugams;
• Neapsikrauti per daug darbų vienai dienai. Tai tik išsekins ir nuliūdins, kad nepasiekei užsibrėžto tikslo;
• Kiekvieną dieną pradėti su pozityviomis mintimis ir šypsena;

Sėkmės visiems planuojant savo brangų laiką.

Vertas dėmesio filmas

http://ytv.delfi.lt/vid/ncDinges.mp4

Nejau istorija kartojasi..?

Jau gana ilgai galvoje sukasi toks klausimas: Kodėl Lietuvoje yra tiek mažai mūsų Tėvynę mylinčio ir gerbiančio jaunimo? Juk tai turėtų būti didžiulė garbė, kad turime tokią Tėvynę, kurią nuo priešų atkakliai gynė mūsų protėviai. Juk ne veltui ją gynė... Bandžiau ieškoti priežasčių, kodėl dabar Lietuvoje yra tokia sunki situacija ir, deja, jų yra gana daug. Žinoma, veiklūs ir Tėvynę mylintys asmenys stengiasi iš visų jėgų, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau patriotiškai nusiteikusio jaunimo. Aš pati, visai nesenai įsitraukiau į veiklą, kurios tikslas ugdyti ir puoselėti patriotizmą. Iki susipažįstant su tam tikrais žmonėmis, aš net nežinojau, kad tokia organizacija iš viso egzistuoja, todėl esu labai laiminga atradusi šią organizaciją. Aišku, jeigu ne teisingas tėvų bei mokyklos auklėjimas, manau, dar klausimas ar būčiau tuo susidomėjusi, kaip dabar. Taigi, čia bandysiu identifikuoti ir aptarti priežastis, kodėl Lietuvoje yra tiek mažai patriotiško jaunimo.

• Auklėjimas. Pirmas žingsnis teisingu gyvenimo keliu yra teisingas vaikų auklėjimas. Praktiškai tik nuo to priklausys augančio vaiko vertybės ir įsitikinimai, kaip tėvai juos auklės. Jeigu tėvai rodys gerą pavyzdį, patys būdami patriotai ir mylintys savo Tėvynę Lietuvą, vaikai greičiausiai paseks jų pavyzdžiu.
• Švietimas mokyklose. Švietimas vaidina labai svarbų vaidmenį jauno žmogaus vertybių formavimesi. Jeigu mokykla ugdys patriotiškai nusiteikusius, gerbiančius savo Tėvynę žmones, tikėtina, kad didelė dalis jų pasuks teisingu gyvenimo keliu.
• Draugų įtaka. Savaime suprantama, kad jaunas žmogus, norėdamas pritapti draugų kompanijoje, perims daugumos propaguojamas vertybes ir įsitikinimus. Taigi, jaunimui reikia labai atsargiai rinktis savo draugų ratą.
• Aplinkos nuomonė. Tikrai mažai žmonių norėtų prisijungti prie tai mąstančių asmenų, kuriuos smerkia didžioji dalis piliečių. Baisiausia, kad tikrų patriotų nepalaiko net dabartinė valdžia. Visur jie yra vaizduojami kaip naciai, rasistai, baisūs žmones ir tikrai mažai kas juos palaiko. O taip yra todėl, kad žmonės yra neteisingai informuojami apie patriotų veiklos pobūdį ir jų veiksmus. Per renginius mieste dažnai tenka išgirsti visokių klaidingų replikų, kaip: "naciai jie", "skinai" ir pan.
• Neteisingas vertinimas. Dabartinis patriotiškas jaunimas yra stipriai nuvertinamas. Žinodami klaidingus faktus dauguma žmonių smerkia taikiai ir patriotiškai nusiteikusį jaunimą, neišsiaiškinę tikrosios tiesos. Tai demotyvuoja jaunimą ir tik stipriausi lieka ginti savo nuomonės.
• Nesaugumo jausmas. Kaip jau esu minėjusi, buvau patekus į gana nemalonią situaciją. Vien tik dėl to, kad įsitraukiau į šią veiklą, man buvo grasinta, aišku - anonimiškai. Ir girdėti, kad tai nutinka daug kam. Taigi, ir tai verčia dalį jaunimo atsargiai žiūrėti į patriotišką veiklą.
• Nepalanki valdžios nuomonė. Kur tai matyta, kad valstybės valdžia nepalaikytų savo šalies patriotų?! Lietuvoje kaip tik dabar yra tokia situacija.
• Manipuliavimas žiniasklaida. Jei asmuo ar organizacija turi pakankamai pinigų, tai jie gali lengvai nusipirkti sau palankių straipsnių. Ir čia jokios teisybės nėra ir nebus, viską valdo pinigai ir pažintys. Taigi, patys žmonės turi atsirinkti, kas yra tiesa, o kas ne.
• Valdžios sudarytas Lietuvos įvaizdis. Ne kartą teko girdėti tokius žodžius: "Kodėl turiu mylėti Lietuvą jei ji nemyli savo piliečių? Mokesčiai aukšti, didžiulės kainos, čia neįmanoma gyventi paprastam žmogui." Šie žodžiai yra gana klaidingi. Visų pirma, Lietuva nėra atsakinga už tai, ką su ja padaro valdžia, taigi, ne Lietuva mūsų nemyli, o Lietuvos valdžia. Antra, ta valdžia, kurios sprendimais visi taip skundžiasi, buvo išrinkta tų pačių Lietuvos piliečių. Žinoma, gali būti, kad tai vyko neteisėtais būdais, bet tai šio fakto nekeičia. 

Galiausiai, Lietuvos patriotiškas jaunimas yra tiesiog neteisingai suprasti/vertinami asmenys. Nesenai patekusi į tokių žmonių ratą, iš karto pastebėjau, kad tai kas skelbiama žiniasklaidoje, smarkiai prasilenkia su realybe. 2013 kovo 11-osios įvykiai puikiai parodė, kokie yra Lietuvos patriotai. Valdžiai neleidus surengti šventės, ji vis tiek buvo surengta; tvarkingai, patriotiškai, be incidentų. Kartojasi prieš daugybę metų buvę įvykiai, kurie grindė kelią Lietuvos nepriklausomybės link. Nejau ir dabar jaunimas turi kovoti dėl savo laisvės būti patriotais..?

Savęs Paieškos | Tobulėjimas

Prieš kurį laiką širdyje pradėjo kirbėti įvairios mintys. Sutikusi daug žmonių atradusių savo mylimą veiklą/pašaukimą pati pajutau, kad man kažko smarkiai trūksta.Pasijaučiau kaip žmogus be savo vietos po Saule. To pasekoje apėmė labai bloga nuotaika, vos ne iki depresijos. Taigi ir prasidėjo mano "savęs" paieškos...

Bandžiau pradėti vėl, kaip ir seniau, tapyti. Deja, kai įkvėpimo nėra, tai ir tapyti nesiseka. Paskui vėl pradėjau gamintis sau papuošalus. Tai laimės ir pilnatvės jausmo taip pat nesuteikė. Gaila, bet senoji mano veikla nebeteikė laimės kaip seniau...

Jau gana senai norėjau pradėti sportuoti, bet niekaip neprisiruošdavau pradėti normaliai lankyti sporto klubą. Nors namie sportuodavau, bet nejaučiau norimo efekto. Taigi, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms pradėjau lankyti sporto salę. Kažkaip nesinorėjo tikėti tais, kurie sakydavo, kad sportas pakelia nuotaiką, bet pati įsitikinau, tai yra tikra tiesa. Nors ir iš treniruočių grįžtu labai pavargus, viską skauda, bet šypsena mano veide pasirodo daug dažniau nei prieš tai. Jaučiuosi vis geriau ir geriau. Tiesiog reikia kažkaip sugebėti neprarasti motyvacijos. Pradėjus sportuoti savaime pasikeitė ir keli kiti mano įpročiai, kurie tikrai buvo nelabai į sveikatą man. Gal ir dėl to savijauta pagerėjo.

Išvaizdos pokyčiai po sunkių išgyvenimų visada pakelia nuotaiką. Nors ir nesigavo viskas taip, kaip norėjau kad atrodytų, tai vis tiek šaunus pokytis.

Po truputį bandau atgaivinti ir kitą užmirštą pomėgį - knygų skaitymą. Savišvieta visada man suteikdavo teigiamų emocijų ir net gi šiokį tokį pilnatvės jausmą. Gaila, dabar tam laiko yra labai mažai, nes studijos, sportas ir kitokia veikla suryja daugiausia mano laiko. Taip pat, sunku rasti įdomios literatūros. Na, bet tai yra mažiausia problema. 

Gerai pagalvojus, visai nesupykčiau jei para būtų bent dvigubai ilgesnė, atsirastų laiko viskam.

Iki visiškos pilnatvės dar kažko smarkiai trūksta, taigi, paieškos dar tęsiasi...

My aims | Got purpose?

 

Relax 

Stay healthy
Beautify
Be active
Go places
No double standards
Imaginative
Happy
Positive 
Love 

Plan things
Meet new people
Work out
Improve yourself
Smile 

Sexy
Energetic
Xylograph 
Idealist
Neat
Loving
Objective 
Victorious
Experiment 
Outbrave
Naps
Live
Young 

Fit
Be the best you can be
Cooking
Sleep
Drink more tea
Laugh
Party
Learn
Be kind
Schedule
Create

 

Be crafty
Grateful
Inspiring
Do things
Change
Don't give up
Organise
Caring
Question everything
Petit
Respectful
Baking
Patient
Don't fall for fools