What does a Woman want?

Negaliu nieko pasakyti apie kitas moteris, nes visos esam labai skirtingos, bet aš asmeniškai esu gana reikli santykių sferoje. Tiesiog per daug metų sukaupta patirtis bendraujant su įvairiais žmonėmis daro savo. Paskutiniu metu gana daug minčių šia tema sukasi galvoje, todėl pagalvojau, kad būtų gudru (ir sveika man pačiai) viską išsakyti.

Pažinčių portalai iš esmės yra tragedija. Galimybė surasti tikrai normalų ir įdomų žmogų ten yra maždaug 1 iš 1000. Iškrypėlių arba baisiausiai neįdomių žmonių ten dauguma, kurie ten renkas, kad be jokių pastangų rastų, ko jiems reikia, patenkintų savo poreikius ir tiek žinių. Galėtų jie rinktis atitinkamuose saituose, bet nooooo, jie užėmė juos visus ir galimybė susipažinti su kažkuo normaliu ten yra labai arti nuliui.

Aš laikau save tikrai moteriška moterimi, todėl šalia noriu turėti vyrišką vyrą. Visada stengiuosi, kad šalia būdamas vyras gerai jaustųsi, būtų sotus ir laimingas. Visad stengiuos prigamint skanėstų, sukurti jaukią aplinką ir darau viską, kad su manimi būtų labai gera ir ramu, stengiuos padėti bent trumpam pamiršti visus gyvenimo rūpesčius. Visad stengiuosi palaikyti, patarti ir padėti, kai žmogui yra sunku. Žinoma, tokių pačių pastangų ir rūpesčio tikiuosi ir iš to žmogaus. Deja, dažniausiai toli gražu taip nebūna. Dauguma žmonių stengiasi TIK dėl savo gerovės ir rūpinasi tik savo problemomis, todėl ir man vis labiau silpsta noras kažką dėl kito žmogaus daryti, nes rezultatai visad būna panašūs. O atsiradus kokioms problemoms palaikymo, pagalbos ar vertingų patarimų sulaukti iš viso yra labai mažai galimybių.

Ko gero aš esu labai senamadiška, bet aš vis dar žaviuosi romantika. Romantiški pasimatymai, gėlytės,  šiaip mielos staigmenėlės yra privaloma ir ne tik pradžioje santykių. Paprasčiausias laiko leidimas kartu to neatstoja. Žinoma, savaime suprantama, kad ir moterys privalo pasistengti nudžiuginti žmogų su kuriuo susitikinėja. Deja, dažniausiai visos pastangos būna tik iš vienos pusės, kas galiausiai iš viso baigiasi. Jei moteris daugiau stengiasi dėl vyro, tai labai daug ką pasako... Ir vienpusės pastangos niekad prie nieko gero nepriveda. 

Santykiai / susitikinėjimas šiais laikais yra labai painus ir sudėtingas reikalas, kuris kelia daugiau streso nei laimės.

Gyvenimas Toksiškoje Aplinkoje

Draugų išdavystės, melas, patyčios, prievarta, paleistuvavimai, intrigų kūrimas kolegoms už nugaros, neapykanta, susvetimėjimas, dvigubi standartai, ko tik aš nemačiau ir nepatyriau tokioje aplinkoje, kurioje niekada gyvenime nebūčiau pagalvojus, kad ten gali dėtis tokie dalykai. Bet niekada gi negali žinoti, kas, kaip ir kur gali vykti. Pamatai tokių pavyzdžių ir supranti, kokių visgi baisių žmonių yra aplinkui, o nesusidūrus net nepagalvotum. Tai dar kartą įrodo, kad niekam gyvenime negalima suteikti „the benefit of the doubt“, kol jie to tikrai nenusipelno. Kad ir kaip apgailėtinai žmogus atrodo, nereikia skubintis jam į pagalbą, nes dabar negali žinoti, kas iš tikro tam žmogui yra galvoje ir kaip visa tai Tau gali baigtis. Sakau iš patirties, tai greičiausiai yra labai žalinga pačiam padedančiajam, nors ne visada, bet reikia gerai pagalvoti, ar verta rizikuoti. Niekada negalime suteikti kažkam to, ko mes negalime sau leisti prarasti, kad ir kaip norėtume padėti. Gyvenimas to mus išmoko sunkiuoju keliu, kai kurie iš mūsų pasimoko, kai kurie ne. Niekada negali žinoti kokių tikslų turi kitas žmogus ir kokiomis priemonėmis to žada siekti. Reikia užtikrinti tai, kad jis to nedarys Tavo sveikatos, jėgų ar jausmų sąskaita. Toks jau gyvenimas šiais laikais, jei savimi nepasirūpinsi, niekas kitas to nepadarys, manau, nes nenorėtum to. Jei prisileidi žmones per arti savęs, ar tyčia, ar netyčia jie gali Tau pakenkti ir bet kokiu atveju tai yra taip pat žalinga Tau. Taigi, reikia išmokti atsiribojus stebėti visus ir viską, kol neįsitikini, kad situacija yra tikrai Tau saugi. Deja, niekada negali visko iš tikro žinoti, nežinia, kada kas ką sugalvos, todėl realiai iš tikro pilnai gali pasitikėti TIK savimi. Whatever happens in your life, you shouldn‘t be bitter, you should become better.

Tikslo siekimas bet kokiomis priemonėmis arba „skaldyk ir valdyk“ taktika, kai žmonės siekia naudos tik sau Tavo ir kitų žmonių sąskaita yra viena iš bjauriausių savanaudiškumo formų. To imasi visiškai apgailėtini žmonės, kurie imasi lengviausio kelio pasiekti savo tikslams, kurie nesugeba sumąstyti nieko intelektualesnio nei tai. Tokiam savanaudiškumui nereikia proto ar pastangų, todėl to ir imasi šie apgailėtini žmonės, nes jie tiesiog nežino nieko geriau ir nesugeba suvokti savo elgesio pasekmių. Tokie žmonės sugeba matyti tik tai, kas yra jiems dabar „prieš akis“, o pagalvoti keliais žingsniais toliau yra jiems per daug sudėtinga. Tokie žmogaus veiksmai atskleidžia visišką savigarbos trūkumą ir nepakankamai proto tam suvokti. Tokios disfunkcinės asmenybės tik ir egzistuoja naudojimusi kitais, nes kitaip tiesiog nesugeba. Kartais tokie sugalvoja pridaryti kitiems bėdų vien iš savo durnumo ir žinojimo, kad ne jie liks atsakingi už pasekmes. Tikrai ne veltui yra sakoma, kad blogis niekada nelaimi, bet tai visiškai nereiškia, kad gerieji turi pasiduoti, o atvirkščiai. Tie, kas nekovoja nėra tie gerieji, o tiesiog naivūs žmonės. Gyvenime nekovosi – iš karto pralaimėsi, toks jau dabar gyvenimas. Negalima leisti laimėti tiems turintiems antisocialumo sutrikimą. Visai nenuostabu, kad praktiškai visi nusikaltėliai turi šį sutrikimą. Neverta net tokių gailėtis, reikia būti atsargiais.

Tikrai verta pasikliauti savo vidine nuojauta, dažniausiai ji sako tiesą. Jei Tave kankina prasta nuojauta dėl kažkurių žmonių Tavo gyvenime, greičiausiai jie iš tikro yra Tau kenksmingi. Tokius žmones reikia atidžiai stebėti ir greičiausiai suprasi, kodėl turėjai tokią nuojautą. Gerai pagalvok, kiek tokių žmonių žinojai ir nuo kiek tokių nukentėjai. Sutapimas? Tikrai ne. Kiek aš kartų neklausiau savo nuojautos, tiek kartų nukentėjau ir tai savotiškai išėjo į naudą. Dabar yra tikrai lengviau suprasti, kaip viskas vyksta ir tikrai kritiškai mąstyti. Kiti žmonės tiesiog yra per geros širdies, kad sugebėtų įžiūrėti kažką blogo kitame žmoguje, bet tai toks naivumas dingsta po kurio laiko tokiame pasaulyje. Dabar man gana lengva pastebėti žmones, kurie nejaučia jokios empatijos, kurie neturi sąžinės ir kurie neturi jausmų/galvoja, kad ir kiti jų neturi. Tokie žmonės nėra pajėgūs pažvelgti į kenksmingą situaciją, kurie jie patys sukuria, iš šalies, nes jų mąstymas yra labai ribotas. Tokie žmonės mano, kad jokios taisyklės jiems negalioja, nesugeba jų laikytis, galvoja, kad jos sugalvotos veltui, kad niekas negali jų sulaikyti, kad jie neturi jokių pareigų gyvenime, o tik teises. Tai yra gana aiškūs antisocialumo rodikliai ir tai pastebėti yra tikrai gana lengva, reikia tik nepamiršti stebėti.

Nereikia nuteisti visų žmonių iš anksto ar nepasitikėti niekuo, patartina pradėti bendrauti su žmonėmis turint neutralų požiūrį į juos. Bendrauti ir stebėti, kokiose situacijose galima bent kiek pasitikėti tokiu žmogumi ar iš viso galima juo pasitikėti. Būna situacijų, kai gali žmogui patikėti savo verslo paslaptis, bet ne savo mylimąjį. Reikia stebėti, apgalvoti ir veikti, tik taip pavyks išvengti nemalonių situacijų gyvenime. Mums automatiškai „patinka“ tie žmonės, kuriems „patinkame“ mes, gal tie neverti pasitikėjimo žmonės to konkrečiai ir nežino, bet jie intuityviai tuo naudojasi ir kartasi laimi: nuslopina mūsų budrumą ir sukuria puikias aplinkybes vienaip ar kitaip pasinaudoti Tavimi. Todėl ir privalome visada apie visus mąstyti kritiškai ir atitinkamai elgtis. Net neverta svarstyti apie pasitikėjimą žmonėmis, kurie gyvena fantazijų ir deliuzijų pasaulyje. Kai kuriuos žmones apnikusi paranoja dėl visko ir visų tikrai nėra patikimo žmogaus rodiklis. Dar daugiau, nesugebėjimas produktyviai funkcionuoti ir priimti tinkamus sprendimus savo gyvenime taip pat yra pavojaus ženklas. Nereikia sau leisti turėti tokius žmones arti savęs, nes tokie asmenys neskatins Tavęs tobulėti, o kaip tik tempsis Tave žemyn kartu su savimi, ko Tu tikrai nenori. Tokie žmonės nesugeba įgyvendinti savo svajonių ir dėl to nenori, kad ir Tu siektum savųjų, gal jie taip ir negalvoja, bet rezultatas gaunasi toks pats. Kam Tau to reikia? Akivaizdu, kad nereikia.

Prieš kitam žmogui ką nors sakant/rašant reikia labai gerai pagalvoti, kaip tai gali būti panaudota prieš Tave bet kokioje situacijoje, kaip tai gali Tave paveikti ir kodėl jam reikia tai žinoti. Atsargumas dar niekam nepakenkė, o kaip tik atvirkščiai. Stebint ir analizuojant kitų elgseną galima pamatyti ir išmokti daugybę naudingų dalykų ar išvengti sau nepalankių situacijų. Žmonės gyvenantys su praeito šimtmečio mąstysena, kovojantys prieš vėjo malūnus supranta tiek pat, kiek ir užsispyręs vaikas. Kai kurie nesugeba suprasti, kad laikai palaipsniui vis keičiasi ir siekti tikslų reikia jau kitomis priemonėmis, nei tai darė seniau gyvenę žmonės. Antisocialios  asmenybės nesugeba adaptuotis šiuolaikiniame gyvenime, o po to skundžiasi visam pasauliui, kaip jam/jai visi blogi, kokia valdžia prasta ir kaip sunku gyventi, kaip Tu vienas „toks gudrus“, o kiti aplink kvaili. Antisocialumas tai yra kur kas daugiau nei nesugebėjimas komunikuoti, tai yra nesugebėjimas funkcionuoti šiuolaikinėje visuomenėje. Ir tik nereikia aiškinti, kad gyventi šiuolaikinėje visuomenėje reiškia pasiduoti liberalų brukamoms „gyvenimo tiesoms“, nes taip mano tik nesuprantantys šiuolaikinio pasaulio, siauro mąstymo žmonės. Aš gyvenu tokioje aplinkoje, kuri yra man asmeniškai priimtina, palaipsniui šalindama iš savo gyvenimo kenksmingus žmones, o visa tai, kas man yra nepriimtina, stumiu lauk iš savo gyvenimo, viskas yra taip paprasta.

Žmonės, kurie į kitus žiūri arogantiškai ir mato kitus, kaip potencialius taikinius neturėtų egzistuoti Tavo aplinkoje. Nesvarbu, kad tas žmogus nelaiko Tavęs savo taikiniu arba tik to neparodo. Tokie žmonės yra supuvę iš vidaus ir neverti brangios vietos Tavo gyvenime. Taip pat, neatsakingi žmonės, kurie prisidaro problemų sau, gyvena vien kurdami dramas ir yra savidestruktyvūs nėra tinkami žmonės būti Tavo gyvenime. Tau tiesiog to gyvenime nereikia, be tokių išvengsi daug nervų ir dramų gyvenime. Kiti sako, kad tai yra tiesiog gyvenimo „amusement“, aš sakau, kad tai yra brangaus laiko švaistymas. Kuo mažiau žinai apie tam tikrus žmones, tuo atidžiau juos reikia stebėti, jeigu nenori vėl nukentėti. Pažadai ir prisiekinėjimai žinoma gali Tave paveikti, bet akivaizdu, kad ne kalbos, o realūs darbai iš tikro gyvenime šį tą reiškia ir galiausiai tampa akivaizdu, kai žmogus sugeba tik žadėti ir kalbėti, kai to rezultatų taip ir nepamatai. Taigi, nereikia nei žadėti, ko nežadi tesėti, nei tikėti tuščiais pažadais ar „gražiomis pasakėlėmis“ apie tobulą ateitį, kurios tikrai nebus nieko dėl to nedarant. Reikia veikti čia ir dabar, o ne laukti ir vis atidėlioti viską kitai ir kitai dienai. Gyveni dabar – veiki dabar, tai yra taip paprasta. Atidėliojimas niekada nepriveda prie nieko gero, taip pat ir gadina Tavo reputaciją ir pasitikėjimą Tavimi. Žmonės, kurie vis delsia, randa pasiteisinimų savo pareigų atidėliojimui, tokie „trintukai“, kaip sako mano mamukas, greičiausiai nėra verti tikro pasitikėjimo. Gerai pagalvok, ar pasitikėtum tokiu žmogumi, kuris vis atidėlioja ir randa pasiteisinimų nepadaryti to iš karto, ką planavo/žadėjo ar tuo, kuris iš karto ir užtikrintai imasi to reikalo ir greitai tai įvykdo. Atsakymas akivaizdus. Taip pat akivaizdu, kurie žmonės daugiau laimės gyvenime. Jokie pasiteisinimai nėra nei svarūs nei kam nors įdomūs, taigi net neverta jais mėtytis, ką yra pratę eksesyviai daryti kai kurie žmonės. Tikrai verta susimąstyti.

Taigi, verta gyvenime būti iš tikro budriems, pasiruošusiems gyventi šiuolaikinėje visuomenėje ir kovoti su netinkamais žmonėmis savo gyvenime. Kam mums reikia tų problemų, kurių galime paprastai išvengti, reikia tik pradėti kritiškai mąstyti ir gyvenimas pasidarys kur kas lengvesnis. Nereikia mums savo aplinkoje turėti visokiausių apgavikų, antisocialių žmonių, atidėliotųjų, pažadukų, melagių, dramos apsuptų asmenų, „freeloader’ių“, intrigantų, niekam tokių nereikia. Taip pat, nereikia apsigauti vienpusiais santykiais, kai kas nors darydamas Tau gera tai daro vien dėl to, kad jaustumeisi skolingas ir negalėtum po to tokiam žmogui pasipriešinti, taip pat turėtum jam visad atsilyginti nes esi garbingas žmogus. Svarbu viską laiku pastebėti ir izoliuoti save nuo tokios toksiškos aplinkos, tik tada galėsi iš tikro laimingai bei produktyviai gyventi.

Kas ta tikra laimė?

Savo paprastame gyvenime vis sutinku nuostabių žmonių, kurie vėl ir vėl suteikia vilties, priverčia patikėti, kad viskas aplink nėra taip jau blogai, kad yra nemažai žmonių, kurie iš tikro vertina savo Tėvynę, ja rūpinasi ir stengiasi dėl jos išsaugojimo. Taip gera klausytis žmonių, kurie su tokiu užsidegimu kalba apie tai, kas yra jiems gyvenime svarbiausia. Ne turtai, ne mašinos ar titulai, kurie galiausiai gyvenime nieko nebereikš, yra tai, ko turėtume gyvenime siekti. Kaip manote, kas bus gyvenime laimingesnis, ar turtuolis gyvenantis užsienyje su gražuole, kuri yra su juo vien tik dėl jo pinigų, ar žmogus gyvenantis savo tėvynėje, gerbiantis ją, turintis mylimą antrąją pusę, neatsižvelgiant į jų finansinį statusą, išsilavinęs ir siekiantis savo tikslų gyvenime? Jei atsakėte, kad pirmasis bus laimingesnis, galite toliau nesivarginti skaityti mano blogą.
Greitai visi galėsite įsitikinti, kaip nedidelė, bet drąsi, darbšti ir kūrybinga žmonių grupelė, sugeba padaryti kažką nepakartojamo. Šios akimirkos laukiau su nekantrumu visus metus. Vasario 16-oji jau ne už kalnų, todėl visus nuoširdžiai kviečiu tą dieną į eitynes, skirtas Valstybės atkūrimo dienai pažymėti, kurios prasidės 14:30 val. Ramybės parke, Kaune. Reginys nusimato tikrai nepakartojamas. Tokio vienybės ir pasididžiavimo jausmo nepajausite niekur kitur. Tai gali suprasti žmonės, tik sudalyvavę tokiame renginyje. Lietuva verta tinkamo pagerbimo, tokią svarbią Jai dieną. Gaila, ne visi tai teisingai supranta...
Juokinga ir graudu darosi, išgirdus daugumos aplinkinių nuomonę, apie patriotų judėjimą Lietuvoje. Neonaciai, fašistai,... daug tokių klaidingų apibūdinimų apie mus tenka išgirsti, o paklausus, kodėl jie tai sako, atšauna: "Nes jūs tokie esat". Jokių argumentų, nieko... Siaurapročiai net nesivargina iš tikro pasidomėti, kaip kas yra, vadovaujasi nuogirdomis, kurios yra iš viso nieko vertos. Aš visiems tokiems pasiūlau iš tikro pasidomėti tuo, o paskui apie tai šnekėti, tada bent jau protingesni atrodys... Kai kurie sugeba prisirinkti argumentų, kurie iš tikro taikomi kitiems judėjimams ar organizacijoms, bet kažkokiu mistiniu būdu yra "priklijuojami" mums. Deja, eiliniai laikraštukai ne informuoja, o suklaidina ir dezinformuoja žmones, todėl ir kyla priešiškumas ir nesusipratimai. Dauguma žmonių nelinkę kritiškai mąstyti, jie viską priima kaip teisybę, net nepagalvodami kas rašo ar nuperka tam tikrus straipsnius. Kuo mes, patriotai, esame neonaciai? Dėl pavienių žmonių sapalionių, negalima spręsti, kad esame iš tikro tokie. Čia tas pats, kas sakyti, kad visi vyrai yra pedofilai, nes yra tokių vyrų. Patys matote, kaip apgailėtinai atrodo tokie nepagrįsti teiginiai.
Ne tam mūsų protėviai aukojo gyvybes dėl mūsų Tėvynės, kad dabar ji būtų išparduota kitataučiams, kuriems ji nieko daugiau, negu žemės plotelis, nereiškia. Ne tam tiek lietuvių kraujo pralieta, kad dabar Lietuva būtų negerbiama pačių lietuvių. Žmonės negerbiantys savo Tėvynės yra neverti joje gyventi.
Vieno dėstytojo konspektuose atradau tikrai teisingų minčių, priverčiančių susimąstyti, kas mums turi būti svarbiausia gyvenime:
"Ar nebus taip, kad penkiolika egzodo metų žymi tam tikrą savosios lemties laisvės ieškančiųjų ir savojo gyvenimo scenarijus rašančiųjų klajonių ciklą. Anuo metu – devyniasdešimtaisiais- jauniausiems jau įpusėjo ketvirtoji dešimtis, o tai reiškia, kad jau palypėta į aukštesnes Maslow‘o piramidės pakopas. Anų laikų pagyvenę jaunuoliai dabar jau visai žili- pajėgūs suprasti, jog tarp turto, prasmės ir nuobodulio nėra didelių atstumų, o santaika su savaisiais gyvenimais neužsimezga tik per elektroninį ryšį. Ilgesio akordai veda prie giminės artumo, prie pasimatymo su atitolusiais draugais, prie vaikystės meilės prisiminimo; jie pliūpteli klasiokių  susitikimų pokyliuose kaimo turizmo sodybose arba šurmuliuojančiame bare apkabinus keliolika metų nematytą draugą. Refresh in Lithuania. Juk viskas pasidaro taip paprasta, kai nusimetama amžinai gyvent susiruošusio žmogaus kaukė. Jei taip atsitinka ir susivokiama, kad baisiausia, kas mūsų laukia- tai nuobodulys ir beprasmybė, sugrįžimas tampa viltimi." ~ Prof.E.Aleksandraviciaus

Ir vis dėl to, nėra jokios vietos pasaulyje artimesnės už savo gimtinę, namus, Tėvynę...

Nesenai pradėjau skaityti Edmundo Girskio knygą "Keturi" ir jau iš pirmųjų jos puslapių supratau, kad tai puiki knyga, verta dėmesio. Teisingo žmogaus - teisingos ir mintys. Man tikrai labai įdomu, nuo ko prasidėjo visa tai, kur dabar esu ir aš pati...

Mano gyvenimo tikslas, norint būti laimingai, yra būti išsilavinus, mylėti ir būti mylima, matyti laimingus ir sveikus mylimus žmones, gyventi Tėvynėje ir dėl jos stengtis kiek galiu, dirbti mylimą darbą ir būti sveikai. O ko gi daugiau gali žmogui reikėti? Pinigai kaip greitai ateina, taip pat greitai ir dingsta, užsienyje gyvendamas niekada nesijausi toks savas ir reikalingas kaip Tėvynėje, grožis su amžiumi išblės, o meilės, laimės ir Tėvynės iš Tavęs niekada niekas neatims, jei už tai kovosi iš visos širdies.

 

Asmenybės formavimasis

Žmogus iš prigimties negali vystytis ir tobulėti pats vienas. Kiekvienu gyvenimo laikotarpiu mus lydi tam tikri asmenys, kurie mums padeda vystytis ir tobulėti psichologiškai. Taip formuojasi mūsų emocinis intelektas, kuris neretai gyvenime tampa svarbesnis net už IQ. Pradžioje gyvenimo mums padeda tėvai, jie būna praktiškai vienintelis mūsų matomas pavyzdys. Vėliau mūsų pavyzdžiais tampa mokytojai, galiausiai draugai, bendraamžiai, kolegos. bet kokiu gyvenimo laikotarpiu mes nebūname vieni. Bene didžiausią įtaką mūsų gyvenime, vis dėl to, padaro draugai, nes jais mes labiausiai pasitikime, su jais praleidžiame daugiausiai laiko. Taigi artimus draugus turime rinktis tikrai labai atsakingai. Kokius draugus turėsime pagrindiniu asmenybės formavimosi laikotarpiu, greičiausiai, tapsime labai panašūs į juos. Paaugliai dažniausiai ima pavyzdį iš kiek vyresnio draugo, kuris jų akimis atrodo "kietas", neatsižvelgdami į tai, kaip tai yra kvaila. Jei jaunuolis pradeda mokytis iš tokio žmogaus, tai būtinai bus perimtos pačios blogiausios vyresniojo savybės. Neretai "mokiniai" savo "mokytojus" gerokai pranoksta ir tampa dar didesniais chamais. Jeigu pavyzdys būna geras ir paauglys auga aplinkoje, kur vertinama moralė, mažai tikėtina, kad jis pasuks klystkeliais. Deja, blogų pavyzdžių yra daugiau, todėl daugėja ir amoralių žmonių. Blogas pavyzdys greičiau patraukia psichologiškai nesusiformavusio paauglio dėmesį, nes dažniausiai tai mato aplinkui save. Laimei, anksčiau ar vėliau žmogus suvokia, kad tokiu amoraliu elgesiu nieko gero nei sau nei kitiems nepasieks. Tai pastebėti padeda aplinkiniai žmonės, geras jų pavyzdys ir netgi tokia jėga kaip "karma". Tikiu ja, nes ne kartą, ne du ir ne tris ji puikiausiai parodė savo galią tokiems asmenims. Taigi, tapti geru žmogumi niekada nevėlu, tereikia pripažinti savo klaidas (jei jų buvo), bandyti jas ištaisyti, atsiprašyti įskaudintų žmonių ir toliau gyventi gyvenimą pagal tinkamas moralines normas ir mokyti kitus gerumo.