Nėra tokio žmogaus kuris per gyvenimą niekada nesikeistų, išvaizda, bet svarbiausia vidumi. Tam tikri žmonės mūsų gyvenime, įvykiai ar net netektys priverčia mus pasikeisti, mums net to nepastebint. Kartais pajauti kažką tokio, kas priverčia pasikeisti. Net sutikus naują žmogų ar praradus seną draugą, mes tampame šiek tiek kitokie nei prieš tai. Kartais tai būna į gerąją pusę, o kartais ir atvirkščiai... Visai nesvarbu kas tai bebūtų, skaudi ar maloni patirtis... Tai vis tiek mus keičia. Blogi dalykai mus tik dar labiau sustiprina, o laimės akimirkos mus dar laimingesniais. Bet kokiu atveju, viskas tik į gera. Žinoma, skausmo niekas nenori patirti, bet jau gyvenimas toks yra ir be skausmo gyvenime, mes negalėtume patirti tikros laimės. Nuo jausmų niekas nesugeba pasislėpti, ar tai būtų skausmas ar džiaugsmas, mes visada tai jausime ir kitaip jau nebus. Aišku, visi šie jausmai atsiranda ne šiaip sau.
Gyvenimas jau toks yra, kad ne visada mes galime gauti ko norime, ne visada galime būti su žmonėmis, su kuriais norime būti, ne visada galime turėti tai, ko norime... Nėra nė vieno žmogaus, kurio nebūtų įskaudinęs artimas draugas ar partneris. Taip jau yra... Niekas negali pakeisti to, ką jaučiame. Nepasitikėjimas, melas, nutylėjimai, intrigos labiausiai kerta per širdį ir jausmus... Žinau tai, nes pati seniau visai nenorom įskaudindavau mylimus žmones. Bet vienas žmogus jau gana senai parodė man, kaip negerai yra taip elgtis. "Jei Tau yra kažkas blogai, bet nenori apie tai kalbėti net su artimu žmogumi, stenkis neparodyti jam, kad Tau kažkas negerai, nes tada kentėsi ne tik Tu, bet ir mylimas žmogus. Taip elgdamasis pabandyk įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje, kaip jaustumeisi pats..." Ir tada skauda širdį dėl tokių dalykų, labai skauda...
Ir tai visada bus, jus nebūsi, žmogau, vienas pats su savim visą gyvenimą. Vis tiek kažkas suteiks laimę, vis tiek kažkas skaudins....
