Karma is a bitch if you are one...

Kaip ironiška, kad mano paskutinio įrašo tema, kuria rašiau beveik lygiai prieš metus, mane tuos visus metus kankino iki (drįsčiau teigti) baisiausio lygio... Baisiausio kokį man pačiai teko pasiekti. Žinoma tai įtakojo tragiški gyvenimo įvykiai ir šiaip nesėkmės gyvenime, jų pas mane apstu. Nenorėčiau labai demotyvuoti žmonių, kurie yra pasiryžę šią problemą/ligą gydytis, bet man specialistai šioje srityje tikrai labai minimaliai padėjo. Situacijoj, kurioj turėjau pagal gydytojus turėjau jaustis visiškai chill ir praeiti normaliai, nes viską mokėjau/žinojau nervinaus taip, kaip gyvenime nesinervinau ir vien dėl to susigadinau įvertinimą... Na bet greičiausiai be specialistų pagalbos net ir iki to nebūčiau priėjus, tai vis šis toks win. Mokslai baigti geriau nei tikėtasi, žinoma ne be visų įmanomų pastangų, vaistų saujų ir nemigos parų, bet vis tiek yra kuo didžiuotis. Ir vis dėl to tas maksimalizmas gyvenime nėra visada į naudą žmogui, nes tai dažniausiai išvaro iš proto, ką teko patirti. Ir pamačius, kaip kiti žmonės sugebėjo praeiti tą patį kelią, kuriame aš taip kankinausi, visiškai atsipūtę (aišku atitinkamais rezultatais), pasidarė taip pikta ant savęs (eilinį kartą), kad persistengiu visiškai veltui. Na, bet aš negaliu kitaip ir gyvenimo aplinkybės tikrai nepadėjo. Perfekcionistai/maksimalistai kitaip net nesugeba, varo iki išprotėjimo, kad pasiektų geriausius sau įmanomus rezultatus, nepaisant to, kad tuo pačiu metu vos ne patys susinaikina. Bet aš tiesiog noriu būti geriausia įmanoma savo versija... Deja, to tikiuosi ir iš mane supančių žmonių, kuriem man yra vienaip ar kitaip artimi, bet štai čia ir prasideda didesnės problemos. Kai iš kitų tikiesi panašiai tiek pat, kaip iš savęs, tai niekad nepriveda prie nieko gero. Kaip teko įsitikinti, iš viso kažko tikėtis gyvenime iš kitų su kuriais sieji savo gyvenimą ir ateitį, reiškia naikinti savo laimę, bet kur yra ta riba tarp visiško standartų neturėjimo ir reikalavimo per daug iš kitų žmonių? Vis dar bandau tai išsiaiškinti...

***

Dėl tų keistų garsų namie... Po to artimo žmogaus mirties namuose nepaaiškinamų garsų dar padaugėjo ir girdžiu juos ne tik aš, taigi dar ne iki galo crazy aš esu.  Iš viso tiek keistenybių namie, kad net pati jaučiu, kad neverta į visa tai gilintis per daug. Susigyvenau su tuo, susitvarkiau ką galėjau ir gyvenu toliau, o ką daryt. Gal ir jiem taip pat nėra kitos išeities ir egzistuoja čia kaip sugeba, gyvena savo gyvenimą kaip gyvenę kadaise. Niekad negali žinoti... Gyvenu ir leidžiu kitiem egzistuot ramiai šalia, kol gyventi labai man pačiai netrukdo... Matyt ir jie nori turėti savo kampelį šiame pasaulyje...

***

O ką daryti kai tai, ką kokius metus ar daugiau planavai žlunga? Man asmeniškai kilo iš to tik kelios išvados: Absoliučiai niekuo gyvenime negalima pasitikėti; Nieko negalima taip toli planuoti ypač jei tai nuo kažko kito priklauso; Visad reikia turėti bent jau vieną atsarginį planą; Ir šiaip planuot kažką labai toliau yra absurdas. Aišku žinoma ir tai pakankamai pesimistiškai nuteikia, bet toks jau gyvenimas, reikia visad būt viskam pasiruošus ir apsiginklavus geležiniais nervais ir optimizmu, gi niekad negali žinoti...

***

Karma kaip visad rodo savo galią man. Žmonės, kurie mane privertė taip kentėt gyvenime dabar patys ties beprotybės riba klaidžioja. Nei džiaugtis nei liūdėt nėra ko, tiesiog įdomios tendencijos. Bet vis gi, Karma is a bitch if you are one...

***

Prasidėjo naujas mano gyvenimo laikotarpis... Nauja profesija, nauji žmonės, nauja aplinka... Jaučiuosi taip pat pasimetusi, kaip ir būdama panašioje situacijoje prieš keturis metus, kai stojau į universitetą. Pasikeitė tik tai, kad šį kartą nejaučiu to malonaus jauduliuko kaip seniau. Dabar viskas gyvenime man taip... meh... Visiškai nieko nebesinori, bet stengiuos iš visų jėgų vis tiek kažką daryti ir judėti pirmyn gyvenime, tobulėti... o vakarais pasileidus savo liūdnų laikų gražiausią muziką skęstu melancholijoj. Taip ir gyvenu po truputį...

Kodėl depresija turi vesti link savidestrukcijos? | Mylėk save

Vis daugiau ir daugiau žmonių aplink kenčia nuo depresijos, nevilties ar šiaip chroniško liūdesio... Kad ir kokios būtų to priežastys, nusivylimas žmonėmis, nepalankios gyvenimo aplinkybės, nenusisekusi meilė ar nesėkmės gyvenime, visi griebiasi savidestrukcinių priemonių situacijai "taisyti". Alkoholis, rūkymas, nesveikas ir nesaikingas maistas, narkotikai  ar kitos savidestruktyvios priemonės visada yra pasiruošusios "padėti", kai tau sunku, bet iš tikro visa tai dar labiau mus skandina gilioje depresijoje. Lyg nebūtų ir taip blogai... Kuo mes kalti, kad mums yra blogai? Kuo mūsų kūnas ir siela nusipelnė tokios nepagarbos ir destrukcijos? Kodėl mes darome viską, kad mums būtų dar blogiau nei jau yra? Nereikia taip daryti. Mes visada galime iš viso to blogio gauti bent kažką gero sau, reikia tik noro ir šiek tiek pastangų. Yra tiek daug naudingos veiklos kuo galima užsiimti vietoj to, kad sėdėtume depresuoti, gailėtumėmės savęs ir save naikintume, kad kiekvienas gali atrasti tinkamiausią veiklą sau. Skaitydami knygas tobulėsime dvasiškai ir protiškai, sužinosime ką nors naujo, įdomaus ir naudingo, galėsime pažvelgti į pasaulį visai kitokiomis akimis nei esame įpratę. Užsiimdami kūryba išliesime visas negatyvias emocijas pozityviu būdu, sukursime kažką nuostabaus ir unikalaus, kuo galėsime didžiuotis ir nukreipsime mintis pozityvesne linkme. Sportuodami tobulinsime savo kūną ir gerinsime sveikatą, išliesime visas blogas emocijas, kurias pakeis geras jausmas, kuris kyla dėl išsiskiriančio endorfino – laimės hormono. Tie kas mėgsta gaminti ir kam maistas teikia šiek tiek džiaugsmo gyvenime gali susirasti sveikų ir skanių receptų, kuriais galės palepinti tiek save, tiek artimus sau žmones, nes visada yra smagu išbandyti kažką naujo, o taip pat, visada yra labai malonu palepinti mylimus žmones. Yra dar daugybė naudingos veiklos tinkančios kiekvienam ir reikia tik noro ją atrasti. Pradėkime labiau save mylėti ir pasaulis atrodys mums daug gražesnis. Niekas kitas mūsų niekada taip nemylės, kaip mes patys... Mes nusipelnėme visko kas geriausia ir niekas kitas mums to tikrai nesuteiks. Galiausiai, mes galime pilnai pasitikėti tik savimi, taigi būkime sau geriausiu draugu o ne didžiausiu priešu... Gyvenkime taip, kad galėtume didžiuotis savimi ir savo gyvenimu ir tapsime daug laimingesni...

Kūryba ir emocijos

Kūrybinis procesas žmogaus gyvenimo kokybei daro didžiulę įtaką, kadangi jis yra labai reikšmingas mūsų emocinei būsenai. Atsiskleisti žmogaus kūrybinei krypčiai prireikia nemažai laiko ir pastangų. Atsidūrę kūrybingumą skatinančioje ir palaikančioje aplinkoje mes daug lengviau galėsime atrasti savo kūrybinę kryptį, nei neutralioje ar priešiškoje aplinkoje. Žmogaus kūrybinis polinkis privalo būti sužadintas norint jį įsisąmoninti. Žinoma, kūrybinio proceso metu yra itin sunku atsiriboti nuo tuo metų vyraujančių emocijų, todėl yra labai svarbu tinkamai pasirinkti kryptį. Jeigu darote tai, kas jums patinka ir teikia tik geriausius jausmus, atitinkamai gerai ir jausitės. Pavyzdžiui, jeigu piešiant pasitaikančios įvairios klaidos jus vis labiau varo į neviltį - piešimas ne jums. Pasak humanizmo krypties atstovų, žmogus yra pastoviai tobulėjanti asmenybė. To žmogui ir reikia, norint gyventi tikrai pilnavertį gyvenimą. Pati kūryba yra tikrai labai plati sąvoka, kurią kiekvienas gali interpretuoti savaip.

Kad ir kaip keistai tai skambėtų, bet negatyvios emocijos mums gali taip pat pasitarnauti. Atliekant labai kruopštų darbą neigiamos emocijos padeda išvengti blaškymosi ir leidžia susikoncentruoti į atliekamą veiksmą. Darbinė įpareigojanti aplinka puikiai padeda valdyti savo savo stiprias neigiamas emocijas, ką paskui galima puikiai nukreipti į pozityvią kūrybinę darbo veiklą. Ši aplinka yra įpareigojanti ir griežta, todėl valdyti emocijas tampa privaloma. Po truputį mokantis  valdyti neigiamas emocijas tai galima bus pritaikyti ne tik darbinėje aplinkoje, bet ir kasdieniniame gyvenime. Pati nejučiomis pradėjau naudoti emocijų nukreipimo kūrybine linkme taktiką ir tai man padėjo pasiekti puikių rezultatų kūrybos srityje, kuo labai džiaugiuosi. Tikrai keista, kad pradėjus daryti darbą jausdama blogas/neigiamas emocijas, darbo pabaigoje pradedu jausti daug pozityvesnes ir geresnes emocijas. Štai kaip mus veikia tinkamas emocijų nukreipimas.

Konkurencinė aplinka taip pat gali padėti atlikti darbus daug efektyviau ir kūrybingiau. Žinoma, konkurencijos jausmas neturi užvaldyti proto, o tik truputį pastūmėti tinkama linkme. Čia labai tinka senas geras posakis "Kas per daug - tas nesveika." Taip pat, truputis nerimo tai pat gali mums pasitarnauti padedant susikaupti prieš svarbius veiksmus. Kaip pavyzdžiui prieš egzaminą, tikrai geriau susikaups tas studentas, kuris šiek tiek jaudinasi dėl egzamino, nei tas kuriam vėjai galvoje švilpauja. 

Taigi, jei išmoksime valdyti emocijas ir nukreipti jas tinkama linkme, galėsime pasiekti puikių rezultatų gyvenime. Taip pat, neapleiskime ir neužmirškime kūrybos ir tada galėsime gyventi tikrai įdomų ir pilnavertį gyvenimą.

Santykiai ir kompromisai

Santykiai yra vienas iš labiausiai komplikuotų dalykų gyvenime. Visų žmonių mąstymas veikia skirtingai. Kas atrodo akivaizdu vienam žmogui, kitas gali to taip nesureikšminti ar net nepastebėti. Vyrų ir moterų "meilės kalba" yra visiškai skirtingi dalykai ir meilės išraiškos būdai pas vyrus ir moteris yra kitokie. Dažnai būna gana sunku suprasti vienas kitą ir poroje. Kad ir kaip gerai pažinotume savo antrąją pusę, visada atsiras dalykų, kurie kurstys konfliktus ar nesutarimus. Vis dėl to yra keli dalykai, kuriuos reikėtų žinoti, norint išvengti rimtesnių konfliktų ateityje.

• Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti, kas jūsų antrajai pusei yra svarbiausia, ką jūs galite dėl jo/jos padaryti, kas suteiktų jam/jai laimės ir paverstų gyvenimą daug lengvesniu. Tai yra visiškai abipusis dalykas puikiuose santykiuose. Žinant tai, galėsite džiuginti savo antrąją pusę, kas automatiškai ir jus padarys laimingesniu. Svarbiausia netingėti, nepamiršti ir būti dėmesingam bei pastabiam įvairiom smulkmenom, nes kitam žmogui tai gali atrodyti daug svarbiau nei jums gali atrodyti. Juk iš mažiausių smulkmenų susideda tikrai geri dalykai.
• Toliau, nebūtina visada išreikšti savo nepasitenkinimo antrajai pusei. Dažniausiai tai tampa visiškai nereikalingų konfliktų priežastimi. Verta kalbėti tik apie tuos dalykus, kurie jus tikrai stipriai trikdo ilgą laiką, tokius dalykus būtina išspręsti, norint išvengti netikėto emocijų prasiveržimo.
• Taip pat, priekaištus ir kaltinimus reikėtų pakeisti patarimais ir mandagiais pamokymais, bet su tuo irgi nereikėtų persistengti. Žmogus santykiuose neturėtų jaustis kaip vaikas, nes santykiai žmones paverčia lygiaverčiais gyvenimo partneriais.Daug ką galima pakeisti vien pradedant kitaip išreikšti savo norus. Vietoj įsakymų naudoti mandagius prašymus, vietoj pamokslų išreikšti tai, kodėl tam tikras dalykas jums yra svarbus ir panašiai. Atrodo tai akivaizdu, bet neretai pamiršta.
• Norint paversti santykius dar geresniais , nei jie yra, kiekvieną dieną privalome pagalvoti, ką mes galime padaryti dėl savo mylimojo/osios ir tai padaryti. Ar tai būtų puokštė gėlių mylimajai, ar skambutis vidury dienos, ar nuoširdus laiškas, ar tai kas jam/jai patiktų, ar koks nors palepinimas. Svarbiausia yra visad ieškoti būdo, kaip mes galime pradžiuginti antrąją pusę, nors tai ir atrodytų mažas dalykas.
• Svarbu nepamiršti visada pirmiausia išlikti draugais. Pokalbiai ir taikios diskusijos tik padeda geriems santykiams vystytis. Žmogus yra pastoviai tobulėjanti būtybė ir nėra nieko geriau, kaip mokytis iš to žmogaus, kurį mylime. Mokykimės iš kitų ir mokykime, nes tobulėjantis žmogus, tai efektyviai gyvenanti asmenybė.
• Taip pat, nesenai kažkur išgirdau puikų patarimą: "Sutikus savo mylimąjį/ąją po kurio laiko pirmas keturias minutes bendravimo negalima šnekėti apie problemas, nesutarimus ir kitus negatyvius dalykus, nes šis laikotarpis turi labai daug įtakos, kaip vystysis tolimesnis bendravimas ir kokia nuotaika jame dominuos".
• Dar vienas labai svarbus dalykas yra pastebėti smulkmenas. Gi taip malonu būna, kai antroji pusė nustebina tuo , ko norėjai jau senai, kad ir kas tai būtų. Svarbu pastebėti smulkmenas, užuominas, nepamiršti ir turėsi nuostabią progą nustebinti mylimą žmogų, nes nieko nėra gražiau už mylimo žmogaus šypseną.

Kai yra noras, galima visada rasti išeitį iš santykių problemų, svarbu, kad to norėtų abu žmonės, nebijotų kompromisų ir vienodai abu stengtųsi padaryti vienas kitą kuo laimingesniu žmogumi. Svarbiausia yra produktyvus bendravimas poroje, mokėjimas prisitaikyti prie kito ir noras būti laimingais kartu. Visa tai galioja ne tik poroms, bet ir geriems draugams, šeimai ar kitiems artimiems žmonėms.

Allergic to bullshit

Žinot, kaip alergijos atsiranda netikėtai iš niekur arba taip pat gali dingti? Tai čia man ta pirmoji situacija. Pačiai net keista matyti save, kokia kartais būnu pikčiurna. Ne veltui. Su amžiumi ir patirtimi darausi vis labiau nepakanti ("alergiška") įvairioms nesąmonėms, kurios vyksta aplink mane ar su manimi. Na, gyveni ir mokaisi, supranti, kaip normalūs žmonės elgiasi su kitais ir kaip neturėtų elgtis ir ko atleisti tikrai negalima. Seniau kenčiau, kankinausi, kai iš tikro reikėjo paleisti dvigubai stipresnį smūgį atgal. Gal būtų mažiau išsukiotų pirštų ir riešų ar dar baisesnių dalykų dabar... Deja, per gera kai kuriems žmonėms buvau, gal kiek gaila jų buvo, nežinau. Bet jau nebeesu tokia pakanti, atsibodo tiesiog.
Ir dabar iš šono pažiūrėjus į kai kurias poras matau tiek neteisybės. Vienas elgiasi kaip egoistiškas moralinis invalidas, o kitas kenčia viską nes myli... Gaila žiūrėti kai geri žmonės taip kenčia. Matosi, kad toks žmogus nusipelnė ir galėtų turėti daug geresnį partnerį šalia, kuris iš tikro mylėtų ir gerbtų. Deja, širdžiai neįsakysi. Apart patarimų ir palaikymo nelabai kuo galiu tokiems žmonėms padėti. Ateis laikas ir patys pastebės, kad nieko gero iš tokių santykių tikrai nebus, o tik švaistomas brangus laikas. Svarbu, kad artimas draugas būtų šalia sunkiu metu ir viskas galiausiai bus gerai.
Taip pat įsitikinau, kad vyresni žmonės, net ir tėvai ne visada yra teisūs. Kiek daug klaidų jie patys pridaro. Kiek prastų patarimų duoda. Aišku, jie nori gero, bet, ko gero, nesupranta to, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, unikalus, su savo mąstymu ir nebūtinai kartos jų ar kitų klaidas. Nesupranta, kad kiekvienas nori ir turi priimti savo sprendimus gyvenime ir siekti savų tikslų. Nesupranta, kad mes patys esame atsakingi už savo likimą. Aišku, ne visi arba ne visada tėvai tokie, bet ir to pasitaiko.
Būti pakantiems nepatartina ir kenkia sveikatai, tikrai. Taigi, siūlau labai gerai pagalvoti prieš atleidžiant savajam/ajai už kokias nors nesąmones eilinį kartą. Tai taikyčiau ne tik antrosioms pusėms, bet visiems žmonėms su kuriais turite kontaktą. Jei žmogus nepadaro išvadų ir elgiasi taip pat nepakenčiamai, faktas, kad reikia greičiau tokį praspirti ir pamiršti, nes kuo toliau, tuo sunkiau bus... Jei kas negerai - kalbėkit, aiškinkitės, o ne kentėkit. Jūs nusipelnėte gero žmogaus šalia, kuris jus gerbtų. Sakykite NE pakantumui nesąmonėms.

Laiko planavimas | Savimotyvacija

Dažnas iš mūsų susiduria su laiko trūkumo problema. Ne vieną kartą girdėjau žmones sakant, kad norėtų dvigubai ar trigubai ilgesnės paros. Oi, kaip tai daug kam praverstų. Deja, paroje yra tik 24 valandos, todėl visą laiką reikia kruopščiai susiplanuoti. Šiais mokslo metais rimtai pasiryžau būti produktyviausia, kokia galiu būti, todėl susigalvojau sau šiokią tokią laiko planavimo sistemėlę. Šiandien ja ir pasidalinsiu, gal kam pravers gyvenime.
Reikia:
  

• Įsigyti dienotvarkę, kur susirašysime visus savo ateities planus, kad nieko nepamirštume;
• Svarbių atsiskaitymų ar įvykių datas susirašyti ir laikyti kiekvieną dieną matomoje vietoje;
• Kiekvieną dieną susidaryti sąrašą darbų kitai dienai, kuriuos reikia padaryti. Surašyti prioritetine tvarka;
• Būtina rasti laiko, kad ir 10 minučių, poilsiui ir maistui, kad nepervargtume ir neišsektume;
• Reikėtų susidaryti savo miego rėžimą. Tai labai svarbus faktorius mūsų efektyvumui;
• Neužsisėdėti tokiuose priklausomybę keliančiuose puslapiuose kaip "Facebook", "Youtube" ir pan.;
• Pasakyti ne multitask'ingui. Kiekvienas darbas turi būti atliktas atskirai nuo kitų, tik tada jis bus kokybiškai atliktas;
• Skirti tam tikrą laiko tarpą tam tikram užsiėmimui;
• Viską laikyti savo vietose, tvarkingai, kad nereikėtų ieškoti ir gaišti laiko;
• Geriau anksčiau nueiti miegoti ir anksčiau atsikelti, tada diena iš karto bus ilgesnė ir produktyvesnė.
• Nepasilikti darbų paskutinei minutei. Geriau viską padaryti iš anksto, norint išvengti streso ir prastos darbo kokybės;
• Būtinai skirti laiko šeimai ir draugams;
• Neapsikrauti per daug darbų vienai dienai. Tai tik išsekins ir nuliūdins, kad nepasiekei užsibrėžto tikslo;
• Kiekvieną dieną pradėti su pozityviomis mintimis ir šypsena;

Sėkmės visiems planuojant savo brangų laiką.

Savęs Paieškos | Tobulėjimas

Prieš kurį laiką širdyje pradėjo kirbėti įvairios mintys. Sutikusi daug žmonių atradusių savo mylimą veiklą/pašaukimą pati pajutau, kad man kažko smarkiai trūksta.Pasijaučiau kaip žmogus be savo vietos po Saule. To pasekoje apėmė labai bloga nuotaika, vos ne iki depresijos. Taigi ir prasidėjo mano "savęs" paieškos...

Bandžiau pradėti vėl, kaip ir seniau, tapyti. Deja, kai įkvėpimo nėra, tai ir tapyti nesiseka. Paskui vėl pradėjau gamintis sau papuošalus. Tai laimės ir pilnatvės jausmo taip pat nesuteikė. Gaila, bet senoji mano veikla nebeteikė laimės kaip seniau...

Jau gana senai norėjau pradėti sportuoti, bet niekaip neprisiruošdavau pradėti normaliai lankyti sporto klubą. Nors namie sportuodavau, bet nejaučiau norimo efekto. Taigi, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms pradėjau lankyti sporto salę. Kažkaip nesinorėjo tikėti tais, kurie sakydavo, kad sportas pakelia nuotaiką, bet pati įsitikinau, tai yra tikra tiesa. Nors ir iš treniruočių grįžtu labai pavargus, viską skauda, bet šypsena mano veide pasirodo daug dažniau nei prieš tai. Jaučiuosi vis geriau ir geriau. Tiesiog reikia kažkaip sugebėti neprarasti motyvacijos. Pradėjus sportuoti savaime pasikeitė ir keli kiti mano įpročiai, kurie tikrai buvo nelabai į sveikatą man. Gal ir dėl to savijauta pagerėjo.

Išvaizdos pokyčiai po sunkių išgyvenimų visada pakelia nuotaiką. Nors ir nesigavo viskas taip, kaip norėjau kad atrodytų, tai vis tiek šaunus pokytis.

Po truputį bandau atgaivinti ir kitą užmirštą pomėgį - knygų skaitymą. Savišvieta visada man suteikdavo teigiamų emocijų ir net gi šiokį tokį pilnatvės jausmą. Gaila, dabar tam laiko yra labai mažai, nes studijos, sportas ir kitokia veikla suryja daugiausia mano laiko. Taip pat, sunku rasti įdomios literatūros. Na, bet tai yra mažiausia problema. 

Gerai pagalvojus, visai nesupykčiau jei para būtų bent dvigubai ilgesnė, atsirastų laiko viskam.

Iki visiškos pilnatvės dar kažko smarkiai trūksta, taigi, paieškos dar tęsiasi...

Wicked times

Tam tikri patyrimai padaro žmones visiškai kitokius nei jie buvo prieš tai. Net draugai nebe atpažįsta jų. Oh well... Taip net įdomiau. Vis gi proga sužinot ką nors naujo.

Praėjau savo reabilitaciją. Mintyse tobulai ramu, širdutė pasiruošus įžiebti naują aistrą, akytės žiba iš laimės ir ramybės viduje, aplink matau vien tik naujas jaudinančias galimybes... Pirmadienį pradedu savotišką projektą visiškos laimės link. Žinau, kad reikės tam daugybės darbo ir pastangų, bet juk verta. O kas mano laimei trukdys, tai galit jau iš karto susidegint. Tokie žmonės neturi vietos mano gyvenime ir neturės :)

Su Lemūriuku pradėta "Penktadieniai dėl savęs" tradicija - super sumanymas. Visiems reikia tokios dienos kai gali ją visą, ar bent dalį jos, skirti tik sau, savo norams, poreikiams, tobulėjimui ir naujovėms. Tada ir rutina nebus tokia jau baisi ir žmogus pats taps kažkiek laimingesnis. Pirmasis penktadienis praėjo labai gerai. Penkios valandos non-stop pokalbių prabėgo akimirksniu. Aplankyta nauja vietelė sudarė tikrai labai jaukią ir raminančią atmosferą, o dar žmogutis šalia, kuriuo visiškai pasitiki... Sėdi ir jauti kaip širdutei vis geriau darosi, kad pagaliau atsiranda tikra šypsena veide, kad yra taip ramu. Geresnio laiko ko gero ir negalėtų būti...

My drunk Kitchen: Gingerbread cookies edition

 Ko gero smagesnio pasiruošimo šventėm būt negali. Mano firminiai kokosiukai, vynas, imbieriniai sausainiukai, 31 laipsnis karščio kambary ir daugybė juoko... P.S. Vyrukai sausainius puošia geriausiai... ;D

Yay

Na ir vis gi pasaulis yra labai mažas. Vis sutinku žmones kurių galvojau gyvenime nebesutiksiu. Ir prisimenu tada visokiausius nuotykius... Geras laikas, labai geras... 
Šiaip dabar išvis man gera. Paskutiniu metu jaučiu tikrai, kad yra gera, tik va, nežinia dėl ko. Tas durnas jausmas... Mokintis įdomu, visad mane lydi puiki kompanija, daug juoko, kavos ir šypsenų... Tik į paskaitas tingiu keltis. Viskas, kad ir kaip gerai būtų, turi tamsiąją savo pusę. Žmonės irgi, VISI. Tuo ir baigsiu šį random postą.

Myliu & Bučiuoju

Nerdutė ;pp

Joninės 2012

Šių Joninių moralas bus toks: "Visos bėdos tik per šnapsą ir per antrą galą". Vyrukai, kada pasimokysit iš savų klaidų :D

Bet man tai buvo geriausios Joninės: linksmos, su nuotykiais, kaip priklauso.

Cheers to that

Už naujas patirtis, Mielieji ;)*

Smagus vakaras

Gerbiu žmones kurie tęsi savo pažadus. Tikrai labai patiko.
 Geras vakaras buvo ;))

Reasons to smile

Gražūs brangaus žmogaus žodeliai prieš pat užmiegant

Draugo šypsena

Laikymasis už rankų su brangiu žmogum

Gėlės

Nuoširdus šiltas apkabinimas

Maloni netikėta staigmena

Geras masažas

Senų albumų žiūrinėjimas

Mažučiai gyvūnėliai

Iškylos

Puodelis mėgstamos kavos

Kai kas nors džentelmeniškai atidaro duris

Mielos smulkmenėlės

Saulėtos nuostabios dienos

Žvaigždėtos naktys

Geros dainos

Bučiniai

Atsibudus perskaityti mielą žinutę iš brangaus žmogaus

Balionai

Geri filmai

Road trips

Kvapnios žvakės

Gera kompanija

Krentančios žvaigždės

Beprotiški pasivažinėjimai

Naktys gamtoje

Geri filmai

...

O man šiandien tiesiog gera . . .