2013 metų vasario 16-ąją dieną mes šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šiemet sukako jau 95 metai kaip yra atkurta Lietuvos valstybė. Šia proga dalyvavau Kaune vykusiose Patriotiškose eitynėse. Pirmosios tokios eitynės mano gyvenime. Žinoma, pirmą kartą dalyvaujant tokiame renginyje jaudulio tikrai netrūko. Teko ne tik dalyvauti šioje eisenoje, bet taip pat ir ją įamžinti.
Diena prasidėjo gana sunkiai. Vos dvi valandos miego ir skaudantys raumenys tikrai trukdė kilti iš lovos. Sukaupusi visas jėgas, dešimtą valandą jau buvau organizacijos patalpose. Išgėrus arbatos ir smagiai pasišnekučiavus visi keliavome į oficialų Vasario 16-osios minėjimą. Einant gale teko išgirsti įvairių replikų kaip pavyzdžiui, "skustagalviai jie", "naciai" ir panašiai. Tokie pasakymai ir stumdymaisi (ale netyčia) sukėlė man šiokį tokį nesaugumo jausmą. Sugiedoję himną pasitraukėme iš oficialaus renginio. Iki eitynių buvo likę dar šiek tiek laiko, taigi sugalvojome pavalgyti/atsigerti arbatos. Tuo tarpu truputį apšilome, nes diena pasitaikė tikrai gana šalta. Galiausiai atėjo metas eitynėms. Pasiėmę visą atributiką, iš patalpų keliavome į Ramybės parką. Einant link parko mus pasitiko policijos pareigūnai, kurie turėjo palaikyti tvarką per eitynes. Keli provokatoriai bandė išprovokuoti konfliktą, bet jiems nepavyko to padaryti. Deja, jie vis tiek sekė visą eiseną. Didesnių incidentų per šį renginį buvo išvengta. Matant tiek daug patriotiškai nusiteikusių žmonių, daugybę plazdančių vėliavų, girdint patriotiškas dainas ir šūkius, širdyje buvo labai gera. LTJS Kauno skyriaus vadovas (T.S) puikiai pravedė eitynes. Neskaitant nesantaikos kurstytojų, eitynes stebėjo ir daugybė patriotiškai nusiteikusių žmonių. Mačiau pati, kaip jie mus einančius sveikino, mums plojo, o kiti net verkė... Keistas jausmas suspaudžia širdį tai matant. Eitynių pabaigoje, buvo iškilmingai sugiedotas himnas. Po to sekė LTJS narių priesaikos. Einant atgal pastebėjome ant vieno pastato atvirkščiai pakabintą vėliavą. Kadangi savininko nebuvo, LTJS nariai perkabino vėliavą taip, kaip ji turėtų kabėti. Tuo momentu dar iš kelių praeivių susilaukėme kaltinimų, kad vagiame vėliavą. Darai gera - o kiti nevertina to...
Tai buvo mano pirmoji tokia mano patirtis. Mane tikrai maloniai nustebino tokia žmonių vienybė. Nepaisant apsistumdymų, šalčio ir nemalonių replikų iš aplinkinių, aš tikrai nesigailiu, kad čia dalyvavau. Serganti, bet laiminga, kad atlikau pareigą.
