Draugų išdavystės, melas, patyčios, prievarta,
paleistuvavimai, intrigų kūrimas kolegoms už nugaros, neapykanta,
susvetimėjimas, dvigubi standartai, ko tik aš nemačiau ir nepatyriau tokioje aplinkoje,
kurioje niekada gyvenime nebūčiau pagalvojus, kad ten gali dėtis tokie dalykai.
Bet niekada gi negali žinoti, kas, kaip ir kur gali vykti. Pamatai tokių pavyzdžių
ir supranti, kokių visgi baisių žmonių yra aplinkui, o nesusidūrus net
nepagalvotum. Tai dar kartą įrodo, kad niekam gyvenime negalima suteikti „the benefit of the doubt“, kol jie to
tikrai nenusipelno. Kad ir kaip apgailėtinai žmogus atrodo, nereikia skubintis
jam į pagalbą, nes dabar negali žinoti, kas iš tikro tam žmogui yra galvoje ir
kaip visa tai Tau gali baigtis. Sakau iš patirties, tai greičiausiai yra labai
žalinga pačiam padedančiajam, nors ne visada, bet reikia gerai pagalvoti, ar
verta rizikuoti. Niekada negalime suteikti kažkam to, ko mes negalime sau
leisti prarasti, kad ir kaip norėtume padėti. Gyvenimas to mus išmoko sunkiuoju
keliu, kai kurie iš mūsų pasimoko, kai kurie ne. Niekada negali žinoti kokių
tikslų turi kitas žmogus ir kokiomis priemonėmis to žada siekti. Reikia
užtikrinti tai, kad jis to nedarys Tavo sveikatos, jėgų ar jausmų sąskaita.
Toks jau gyvenimas šiais laikais, jei savimi nepasirūpinsi, niekas kitas to
nepadarys, manau, nes nenorėtum to. Jei prisileidi žmones per arti savęs, ar
tyčia, ar netyčia jie gali Tau pakenkti ir bet kokiu atveju tai yra taip pat
žalinga Tau. Taigi, reikia išmokti atsiribojus stebėti visus ir viską, kol
neįsitikini, kad situacija yra tikrai Tau saugi. Deja, niekada negali visko iš
tikro žinoti, nežinia, kada kas ką sugalvos, todėl realiai iš tikro pilnai gali
pasitikėti TIK savimi. Whatever
happens in your life, you shouldn‘t be bitter, you should become better.
Tikslo siekimas bet kokiomis priemonėmis arba „skaldyk
ir valdyk“ taktika, kai žmonės siekia naudos tik sau Tavo ir kitų žmonių
sąskaita yra viena iš bjauriausių savanaudiškumo formų. To imasi visiškai
apgailėtini žmonės, kurie imasi lengviausio kelio pasiekti savo tikslams, kurie
nesugeba sumąstyti nieko intelektualesnio nei tai. Tokiam savanaudiškumui
nereikia proto ar pastangų, todėl to ir imasi šie apgailėtini žmonės, nes jie
tiesiog nežino nieko geriau ir nesugeba suvokti savo elgesio pasekmių. Tokie
žmonės sugeba matyti tik tai, kas yra jiems dabar „prieš akis“, o pagalvoti
keliais žingsniais toliau yra jiems per daug sudėtinga. Tokie žmogaus veiksmai
atskleidžia visišką savigarbos trūkumą ir nepakankamai proto tam suvokti. Tokios
disfunkcinės asmenybės tik ir egzistuoja naudojimusi kitais, nes kitaip tiesiog
nesugeba. Kartais tokie sugalvoja pridaryti kitiems bėdų vien iš savo durnumo
ir žinojimo, kad ne jie liks atsakingi už pasekmes. Tikrai ne veltui yra
sakoma, kad blogis niekada nelaimi, bet tai visiškai nereiškia, kad gerieji
turi pasiduoti, o atvirkščiai. Tie, kas nekovoja nėra tie gerieji, o tiesiog
naivūs žmonės. Gyvenime nekovosi – iš karto pralaimėsi, toks jau dabar gyvenimas.
Negalima leisti laimėti tiems turintiems antisocialumo sutrikimą. Visai
nenuostabu, kad praktiškai visi nusikaltėliai turi šį sutrikimą. Neverta net tokių
gailėtis, reikia būti atsargiais.
Tikrai verta pasikliauti savo vidine nuojauta,
dažniausiai ji sako tiesą. Jei Tave kankina prasta nuojauta dėl kažkurių žmonių
Tavo gyvenime, greičiausiai jie iš tikro yra Tau kenksmingi. Tokius žmones
reikia atidžiai stebėti ir greičiausiai suprasi, kodėl turėjai tokią nuojautą.
Gerai pagalvok, kiek tokių žmonių žinojai ir nuo kiek tokių nukentėjai.
Sutapimas? Tikrai ne. Kiek aš kartų neklausiau savo nuojautos, tiek kartų
nukentėjau ir tai savotiškai išėjo į naudą. Dabar yra tikrai lengviau suprasti,
kaip viskas vyksta ir tikrai kritiškai mąstyti. Kiti žmonės tiesiog yra per
geros širdies, kad sugebėtų įžiūrėti kažką blogo kitame žmoguje, bet tai toks
naivumas dingsta po kurio laiko tokiame pasaulyje. Dabar man gana lengva
pastebėti žmones, kurie nejaučia jokios empatijos, kurie neturi sąžinės ir
kurie neturi jausmų/galvoja, kad ir kiti jų neturi. Tokie žmonės nėra pajėgūs
pažvelgti į kenksmingą situaciją, kurie jie patys sukuria, iš šalies, nes jų
mąstymas yra labai ribotas. Tokie žmonės mano, kad jokios taisyklės jiems
negalioja, nesugeba jų laikytis, galvoja, kad jos sugalvotos veltui, kad niekas
negali jų sulaikyti, kad jie neturi jokių pareigų gyvenime, o tik teises. Tai
yra gana aiškūs antisocialumo rodikliai ir tai pastebėti yra tikrai gana
lengva, reikia tik nepamiršti stebėti.
Nereikia nuteisti visų žmonių iš anksto ar
nepasitikėti niekuo, patartina pradėti bendrauti su žmonėmis turint neutralų
požiūrį į juos. Bendrauti ir stebėti, kokiose situacijose galima bent kiek
pasitikėti tokiu žmogumi ar iš viso galima juo pasitikėti. Būna situacijų, kai
gali žmogui patikėti savo verslo paslaptis, bet ne savo mylimąjį. Reikia
stebėti, apgalvoti ir veikti, tik taip pavyks išvengti nemalonių situacijų
gyvenime. Mums automatiškai „patinka“ tie žmonės, kuriems „patinkame“ mes, gal
tie neverti pasitikėjimo žmonės to konkrečiai ir nežino, bet jie intuityviai
tuo naudojasi ir kartasi laimi: nuslopina mūsų budrumą ir sukuria puikias
aplinkybes vienaip ar kitaip pasinaudoti Tavimi. Todėl ir privalome visada apie
visus mąstyti kritiškai ir atitinkamai elgtis. Net neverta svarstyti apie
pasitikėjimą žmonėmis, kurie gyvena fantazijų ir deliuzijų pasaulyje. Kai
kuriuos žmones apnikusi paranoja dėl visko ir visų tikrai nėra patikimo žmogaus
rodiklis. Dar daugiau, nesugebėjimas produktyviai funkcionuoti ir priimti
tinkamus sprendimus savo gyvenime taip pat yra pavojaus ženklas. Nereikia sau leisti
turėti tokius žmones arti savęs, nes tokie asmenys neskatins Tavęs tobulėti, o
kaip tik tempsis Tave žemyn kartu su savimi, ko Tu tikrai nenori. Tokie žmonės
nesugeba įgyvendinti savo svajonių ir dėl to nenori, kad ir Tu siektum savųjų,
gal jie taip ir negalvoja, bet rezultatas gaunasi toks pats. Kam Tau to reikia?
Akivaizdu, kad nereikia.
Prieš kitam žmogui ką nors sakant/rašant reikia
labai gerai pagalvoti, kaip tai gali būti panaudota prieš Tave bet kokioje
situacijoje, kaip tai gali Tave paveikti ir kodėl jam reikia tai žinoti.
Atsargumas dar niekam nepakenkė, o kaip tik atvirkščiai. Stebint ir
analizuojant kitų elgseną galima pamatyti ir išmokti daugybę naudingų dalykų ar
išvengti sau nepalankių situacijų. Žmonės gyvenantys su praeito šimtmečio
mąstysena, kovojantys prieš vėjo malūnus supranta tiek pat, kiek ir užsispyręs
vaikas. Kai kurie nesugeba suprasti, kad laikai palaipsniui vis keičiasi ir
siekti tikslų reikia jau kitomis priemonėmis, nei tai darė seniau gyvenę
žmonės. Antisocialios asmenybės nesugeba
adaptuotis šiuolaikiniame gyvenime, o po to skundžiasi visam pasauliui, kaip
jam/jai visi blogi, kokia valdžia prasta ir kaip sunku gyventi, kaip Tu vienas „toks
gudrus“, o kiti aplink kvaili. Antisocialumas tai yra kur kas daugiau nei
nesugebėjimas komunikuoti, tai yra nesugebėjimas funkcionuoti šiuolaikinėje
visuomenėje. Ir tik nereikia aiškinti, kad gyventi šiuolaikinėje visuomenėje
reiškia pasiduoti liberalų brukamoms „gyvenimo tiesoms“, nes taip mano tik
nesuprantantys šiuolaikinio pasaulio, siauro mąstymo žmonės. Aš gyvenu tokioje
aplinkoje, kuri yra man asmeniškai priimtina, palaipsniui šalindama iš savo
gyvenimo kenksmingus žmones, o visa tai, kas man yra nepriimtina, stumiu lauk
iš savo gyvenimo, viskas yra taip paprasta.
Žmonės, kurie į kitus žiūri arogantiškai ir mato kitus,
kaip potencialius taikinius neturėtų egzistuoti Tavo aplinkoje. Nesvarbu, kad
tas žmogus nelaiko Tavęs savo taikiniu arba tik to neparodo. Tokie žmonės yra
supuvę iš vidaus ir neverti brangios vietos Tavo gyvenime. Taip pat,
neatsakingi žmonės, kurie prisidaro problemų sau, gyvena vien kurdami dramas ir
yra savidestruktyvūs nėra tinkami žmonės būti Tavo gyvenime. Tau tiesiog to
gyvenime nereikia, be tokių išvengsi daug nervų ir dramų gyvenime. Kiti sako,
kad tai yra tiesiog gyvenimo „amusement“, aš sakau, kad tai yra brangaus laiko
švaistymas. Kuo mažiau žinai apie tam tikrus žmones, tuo atidžiau juos reikia
stebėti, jeigu nenori vėl nukentėti. Pažadai ir prisiekinėjimai žinoma gali
Tave paveikti, bet akivaizdu, kad ne kalbos, o realūs darbai iš tikro gyvenime šį
tą reiškia ir galiausiai tampa akivaizdu, kai žmogus sugeba tik žadėti ir
kalbėti, kai to rezultatų taip ir nepamatai. Taigi, nereikia nei žadėti, ko
nežadi tesėti, nei tikėti tuščiais pažadais ar „gražiomis pasakėlėmis“ apie
tobulą ateitį, kurios tikrai nebus nieko dėl to nedarant. Reikia veikti čia ir
dabar, o ne laukti ir vis atidėlioti viską kitai ir kitai dienai. Gyveni dabar –
veiki dabar, tai yra taip paprasta. Atidėliojimas niekada nepriveda prie nieko
gero, taip pat ir gadina Tavo reputaciją ir pasitikėjimą Tavimi. Žmonės, kurie
vis delsia, randa pasiteisinimų savo pareigų atidėliojimui, tokie „trintukai“,
kaip sako mano mamukas, greičiausiai nėra verti tikro pasitikėjimo. Gerai
pagalvok, ar pasitikėtum tokiu žmogumi, kuris vis atidėlioja ir randa
pasiteisinimų nepadaryti to iš karto, ką planavo/žadėjo ar tuo, kuris iš karto
ir užtikrintai imasi to reikalo ir greitai tai įvykdo. Atsakymas akivaizdus.
Taip pat akivaizdu, kurie žmonės daugiau laimės gyvenime. Jokie pasiteisinimai
nėra nei svarūs nei kam nors įdomūs, taigi net neverta jais mėtytis, ką yra
pratę eksesyviai daryti kai kurie žmonės. Tikrai verta susimąstyti.
Taigi, verta gyvenime būti iš tikro budriems,
pasiruošusiems gyventi šiuolaikinėje visuomenėje ir kovoti su netinkamais
žmonėmis savo gyvenime. Kam mums reikia tų problemų, kurių galime paprastai
išvengti, reikia tik pradėti kritiškai mąstyti ir gyvenimas pasidarys kur kas
lengvesnis. Nereikia mums savo aplinkoje turėti visokiausių apgavikų,
antisocialių žmonių, atidėliotųjų, pažadukų, melagių, dramos apsuptų asmenų, „freeloader’ių“, intrigantų, niekam
tokių nereikia. Taip pat, nereikia apsigauti vienpusiais santykiais, kai kas
nors darydamas Tau gera tai daro vien dėl to, kad jaustumeisi skolingas ir
negalėtum po to tokiam žmogui pasipriešinti, taip pat turėtum jam visad
atsilyginti nes esi garbingas žmogus. Svarbu viską laiku pastebėti ir izoliuoti
save nuo tokios toksiškos aplinkos, tik tada galėsi iš tikro laimingai bei
produktyviai gyventi.
