Meilė - apgaulingas reikalas

Ir vis gi ta meilė pasirodo yra toks apgaulingas dalykas... Kai užklumpa pirmoji meilė, nežinai kur dėtis, jautiesi taip gerai, viskas aplink nuostabu, kol ta meilė neišblėsta ir lieka rutina, kasdienybė, prasideda ginčai ir priekaištai. Racionaliai pradėjus mąstyt pamatai daugybę dalykų, dėl kurių su tuo žmogumi net neturėjai būti ar kas buvo pakankamai stiprūs signalai, kad jau reikia pasitraukti. Deja, meilė užtemdo protą, ypatingai pirmoji... Visai nenuostabu, kad ir man taip buvo nutikę.
Susipažįsti su žmogumi, jis pasirodo toks įdomus ir draugiškas, malonus. Kuo daugiau bendrauji, tuo daugiau randate panašumų tarp jūsų. Artimai susidraugaujate, jaučiatės, kaip artimos sielos. Tada prasideda flirtas, kuris perauga į rimtesnius jausmus ir veiksmus, o tada jau ir prasideda toji meilė ir draugystė. Atrodo viskas taip paprasta ir gražu, bet iš tikro taip nėra. Pradžioje vienas nuo kito slepiate visas savo ydas, blogus ar erzinančius įpročius, savo praeities darbelius, viską, kas galėtų sugadinti mylimojo nuomonę apie jus. Kalbu iš savo patirties, tai nėra gerai būsimiems santykiams. Kad ir kaip būtų sunku elgtis visiškai natūraliai prie žmogaus, kuris tau patinka, bet taip elgtis sąžiningiausia ir prieš save ir prieš tą žmogų. Ir taip man aišku, kad dabar pasipils komentarai, kad ne, taip tikrai nėra, visi ir elgiasi natūraliai, bet tikrai taip nėra, tikrai ne visiškai. Bet kokiu atvėju, su laiku viskas, kas buvo taip kruopščiai slepiama pasirodo ir tada prasideda ginčai ir pykčiai. Kitaip ir būt negali. Iš tokios situacijos ir atsiranda tokie kaltinimai kaip : "Tu pasikeitei, nebeesi toks, koks buvai seniau. Man trūksta dėmesio. Tu seniau buvai švelnesnis, dėmesingesnis, geresnis...". Ne, jis visad buvo toks, tiesiog baigėsi jo vaidinimas ir pasirodė žmogus, koks jis iš tikro yra visu gražumu. Ir pamatai, kad žmogus mylėjo iš tikro ne tave, o tokį tavo paveikslą, kurį bandė susikurti savo vaizduotėje. Dabar viskas taip akivaizdu, kaip norėjau, kad tai būtų buvę tada... Tiek nerimo ir širdies skausmo būčiau išvengus savo gyvenime...
Dabar yra viskas kiek kitaip. Dabar jaučiu, kaip viskas yra iš tikro. Stengiuosi viską gerai išanalizuoti ir apgalvoti, o tik tada imtis veiksmų ar priiminėti sprendimus. Išmokau atskirti protą ir jausmus, o tik viską gerai apgalvojus pradedu juos derinti. Dabar viskas atrodo taip tikra. Nėra viskas jau taip tobula, bet būtent tokie dalykai viską ir paverčia tokiu nuostabiu dalyku, kaip tikroji meilė. Dar su niekuo nesijaučiau taip gerai ir negalėjau būti iš tikro savimi. Iš nieko dar nesulaukiau tokio didžiulio ir nuoširdaus palaikymo ir skatinimo tobulėjimo link. Niekas nebuvo taip pasiryžęs manęs ginti nuo visko ir visų, kas linki man blogo. Niekas dar taip nuoširdžiai ir tyrai nesirūpino manimi. Niekas manęs taip stipriai nemylėjo... Manęs tokios, kokia esu, o ne tokios, kokią norėtų mane matyti. Ir pati aš taip pat rūpinuosi savo mylimuoju, padrąsinu, palaikau jį, skatinu tobulėti, lepinu visaip, kaip sugebu... Kiekviena minutė praleista drauge yra man labai brangi. Ir būtent dabar tikrai jaučiu, kad viskas yra tikra... Visa kita buvo niekas, palyginus su tuo, ką turiu ir jaučiu dabar... :)

Feministė ?! Ne - Teisinga Moteris

Neretai esu pavadinama "feministe" už tam tikrus mano pasisakymus ir mintis. Tai priverčia susimąstyti, tai sakoma iš gerosios ar iš blogosios pusės? Kaip taip kardinaliai gali pasikeisti vienas dalykas, iš visiškai pozityvaus į visiškai negatyvų? Tikrasis feminizmas prasidėjo septintojo dešimtmečio antroje pusėje tam, kad moterys gautų visas pilietines teises, kokias jau turėjo vyrai. Dabartinis feminizmas tai "moterų" išsikalinėjimai: lakstymas ir protestavimas pusnuogėms viešumoje, visiška nepagarba kitiems žmonėms, norėjimas daugiau teisių, nei turi visi ir visa kita. Kas nežino, apie ką kalbu, galite pagooglinti organizacijos Femen veiklą ir tada suprasite. Kaip visa tai taip stipriai pasikeitė? Iš kur iš viso atsirado šios neracionalios būtybės? Asmeniškai aš esu už lygias vyrų ir moterų teises į viską, dėl to ir esu kartais pavadinama "feministe".

Aš negaliu pakęsti paprasčiausios nepagarbos žmogui. Kai išgirstu sakant: : "Taip ji elgiasi nes jai PMS." - taip ir norisi paleisti į galvą tokiam asmeniui pirmą po ranka pasitaikiusį daiktą. Taip savo durnus spėjimus grindžia tik visiški idiotai ir nesubrendėliai, kurie net realiai nesupranta, kas tai yra. Tarkim, jei vyras pasielgia neracionaliai, tai kokią negalią jam taikytumėte? Matyt sunki diena buvo, gal išsiblaškęs ar dar kas... O moteris kažkaip sugalvoja iš karto žeminti, nors gal ir jai pasitaikė sunki diena. Kas čia per suknisti dvigubi standartai? Moterys gi žmonėms gyvybę suteikia, kaip galima jų taip negerbti...

Kas sakė, kad moterys nemoka vairuoti ar negali pasikeisti savo mašinos padangos jei ji sprogsta. Eismo įvykių statistika aiškiai rodo, kad moterys padaro ženkliai mažiau avarijų, nes jos yra daug atsargesnės, kai vairuoja. Jos nelaksto kaip beprotės, norėdamos parodyt kokią galingą mašiną turi, ne kaip kai kurie vyrai. Taip pat, jei sugebam vairuoti, sugebėsim ir padangą pasikeisti, ne tragedija. Žinoma, jei šalia yra vyrukas džentelmenas, kodėl gi nepaprašius jo pagalbos? Mes visi gyvename bendruomeniškumo principu - jei padės mums, mes rasime būdą, kaip padėti jiems, viskas yra taip paprasta.

Kas sako, kad moterų vieta virtuvėje? Ko gero tie, kurie nežino ką su jomis iš viso daryti. Taip kalba nesubrendėliai, kurie nesusiras jokios padorios moters kol turės tokį požiūrį, o jei ir ras, tai ji neištvers ilgai su tokiu. Gaminti moka ir gali VISI. Visi tai ir privalo daryti. Ir iš vis, gaminimas kartu gali būti vienas iš smagiausių užsiėmimų, ką galima nuveikti porai drauge.

Moterys taip pat gali ir turi rodyti savo vyrui dėmesį, iškepti jam pyragą, sausainių ar keksiukų ir jį kartais palepinti staigmenomis. Tai taikoma abiems asmenims santykiuose, be išimčių. Taip pat, vyras neprivalo visada už viską mokėti, kai susitikinėja su moterimi. Tai yra paprasčiausias žmogaus išnaudojimas. Aišku kartais malonu būti ir taip palepinamai, bet nereikia pradėti tuo piknaudžiauti.

O darbų skirstymas į vyriškus ir moteriškus yra taip pat labai netikslinga. Pati gyvenime dariau viską. Esmė yra tokia, kiekvienas žmogus daro tai, ką sugeba, o ne tai kas jam primetama.