Nauja patirtis

Šiandien labai jaudinausi. Dar niekada nieko neteko pristatinėti prieš užsieniečių auditoriją. Tai šiokia tokia nauja patirtis gyvenime. Viskas prasidėjo nuo to, kad per anglų darėme projektus, kiekvienas pristatinėjo savo, o po to išrinko keturis geriausius ir tada teko juos pristatyti konferencijoje, mokytojams iš įvairių Europos šalių. Iš tikro, tai jie visi buvo super draugiški ir malonūs, pagyrė mūsų darbus, padėkojo už pristatymą, pakalbino. Po to buvo pietūs. Viskas taip gana paprastai ir smagiai. Džiaugiuosi, kad ten dalyvavau, vis kažkas tokio naujo.



Kaip visada, mane stebina vaizdai pro langą:

Road Trip

Pagaliau sulaukiau dar vienos "Road Trip". Šį kartą maršrutas pakankamai trumpas: Kaunas - Trakai - Kernavė - Musninkai - Kaunas. Važinėjom tik pusę dienos nes mano biznierius vakare turėjo neatidėliotinų reikalų. Kaip ir dažniausiai, išvažiavome anksti ryte, kėliausi net 6.30. Taaaip, smagu... Prisidariau daug kavos kelionei, ištisai ją geriau, bet nepadėjo man ji nė velnio. Paskui pasiėmiau paskaityti "Dievų Mišką" kol dar važiavom. Kol pagaliau pasiekėme Trakus. Žmonių buvo gana daug, nes oras tą dieną buvo tiesiog tobulas. Pietus pavalgėme ant kažkokio kalno, ale trasos, kaip pusbrolis sakė Off-Roader'ių rojuje. Paskui patraukėme link Kernavės. Ten jau ėmė trūkti oro, nes karštis buvo nepakeliamas. Musninkuose norėjome pamatyti tokį dvarą, bet tik prisiartinus, piktas dėdė su milžinišku šuniuku paaiškino, kad ten neva privati žemė ir panašiai, nors nė vieno tai liudijančio ženklo ten iš viso nebuvo. Bet tiek jau to, vis tiek padariau gerų kadrų ir ten. Po to skubėjome namo. Atrodo trumpa kelionė, bet ji užtruko didžiąją dienos dalį. Ir buvo labai smagu...

Jeigu tavęs nėra, tai ir manęs nėra

Jei manęs visai nėra

Dar truputį ir užsižiebs žvaigždės, išplauks mėnuo ir nuplauks pasisiūbuodamas virš tylių rudens laukų. Vėliau mėnulis užsuks į mišką, užtruks truputį, pakibęs aukščiausios eglės viršūnėje, ir tada jį pamatys Ežiukas su Meškiuku.
- Pažvelk, - pasakys Ežiukas.
- Aha, - pasakys Meškiukas. O mėnulis pakils dar aukščiau ir užlies žemę savo šalta, blausia šviesa.
Taip buvo kiekvieną vakarą šį giedrą šaltą rudenį. Ir kiekvieną vakarą Ežiukas su Meškiuku rinkosi tai pas Ežiuką, tai pas Meškiuką ir apie ką nors kalbėdavosi. Štai ir šįvakar Ežiukas pasakė Meškiukui:
- Kaip vis dėlto gerai, kad mes turime vienas kitą!
Meškiukas linktelėjo.
- Tu įsivaizduok: manęs nėra, tu sėdi vienas ir nėra su kuo pasišnekėti.
- O tu kur?
- Manęs nėra.
- Taip nebūna, - pasakė Meškiukas.
- Aš irgi taip manau, - pasakė Ežiukas. - Bet štai staiga - manęs visai nėra. Tu vienas. Ir ką gi tu darysi?
- Eisiu pas tave.
- Kur?
- Kaip - kur? Į namus. Ateisiu ir sakysiu: "Kodėl tu neatėjai, Ežiuk?" O tu sakysi...
- Tai kvailas! Ką gi aš sakysiu, jeigu manęs nėra?
- Jei nėra namuose, vadinasi, išėjai pas mane. Parbėgsiu namo. A-a, tu čia! Ir pradėsiu...
- Ką?
- Barti!
- Už ką?
- Kaip už ką? Už tai, kad nepadarei, kaip tarėmės.
- O kaip tarėmės?
- Iš kur aš žinau? Bet tu turi būti arba pas mane, arba savo namuose.
- Bet manęs visai nėra, supranti?
- Bet štai gi tu sėdi!
- Aš dabar sėdžiu, o jeigu manęs visai nebus, kur tada aš būsiu?
- Arba pas mane, arba pas save.
- Taip bus, jeigu aš esu.
- Na, taip, - pasakė Meškiukas.
- O jeigu manęs visai nėra?
- Tada tu sėdi prie upės ir žiūri į mėnulį.
- Ir prie upės nėra.
- Tada tu kur nors išėjai ir dar negrįžai. Aš nubėgsiu, apieškosiu visą mišką ir tave rasiu!
- Tu jau viską apieškojai, - pasakė Ežiukas. - Ir neradai.
- Bėgsiu į kitą mišką!
- Ir ten nėra.
- Perversiu viską aukštyn kojom ir tu atsirasi!
- Nėra manęs. Niekur nėra.
- Tada, tada... Tada išbėgsiu į lauką, - pasakė Meškiukas. - Ir suriksiu: "E-e-e-ži-u-u-k!", tu išgirsi ir atsakysi: "Meški-u-u-k!…" Va.
- Ne, - pasakė Ežiukas. - Manęs nė truputėlio nėra. Supranti?
- Ko prie manęs pristojai? - supyko Meškiukas. - Jeigu tavęs nėra, tai ir manęs nėra. Supratai?
- Ne, tu - esi; o manęs - nėra.
Meškiukas nutilo ir paniuro.
- Na, Meškiuk!..
Meškiukas neatsakė.
Jis žiūrėjo, kaip mėnulis, pakilęs aukštai virš miško, lieja ant jų su Ežiuku savo šaltą šviesą.

Sergej Kozlov

Nerealus kūrinys. Jį skiriu visiems mylimiems draugams, nes be Jūsų, nebūtų ir manęs.

My inspiration & D F T B A

Vienas iš nedaugelio nuostabių žmonių kurie mane įkvepia yra John Green. Aš buvau labai labai labai laiminga kai sužinojau, kad jo knyga "Aliaskos beieškant" (Looking for Alaska) buvo išversta į lietuvių kalbą. Nors iš tikro tai labai norėčiau visų jo knygų originalo kalba, nes jis yra vienas iš nuostabiausių rašytojų kokius aš žinau. Taip pat, jis yra puikus žmogus. Jo ir jo brolio pastangomis įvairios labdaros organizacijos surinko daug pinigų savo kilniems tikslams įgyvendinti. Jie taip pat sukūrė Foundation to Decrease World Suck. Daugiau apie tai čia.
Matant puikų gero žmogaus pavyzdį, tai įkvepia pasistengti... Daugiau apie juos ir jų veiklą čia ir čia.
P.S. Kad ir kokia bloga būtų mano nuotaika, jo video visada sugeba mane pralinksminti.