Paulinos Blogas: Lietuva

Rodomi pranešimai su žymėmis Lietuva. Rodyti visus pranešimus

2013 m. balandžio 18 d., ketvirtadienis

2013 m. kovo 22 d., penktadienis

2013 metų kovo 22 dieną LTJS Kauno skyrius surengė akciją "Arbatėlė", kurios metu praeiviams buvo nemokamai dalinama arbata. Taip pat, susidomėję žmonės gavo mūsų organizacijos skrajutes ir laikraštį Jaunimo Ugnis. LTJS nariai pasakojo praeiviams apie mūsų organizacijos veiklą ir tikslus. Kadangi buvo labai šalta, ši akcija sulaukė didelio pasisekimo. Dauguma žmonių mus sveikino už tai ką darome ir linkėjo sėkmės mūsų organizacijai. Sutikome nemažai žmonių, kurie žadėjo pasidomėti mūsų veikla, o gal net ir prisijungti prie organizacijos. Ateityje reikėtų surengti daugiau tokių akcijų.

2013 m. kovo 9 d., šeštadienis

Kovo 11-osios pėsčiųjų žygis

2013.03.09 vyko žygis skirtas paminėti Nepriklausomybės atkūrimui ir Lietuvos Sąjūdžio 25-čiui. Renginį organizavo "Kovo 11-osios gatvės bendrija". Dalyviai galėjo rinktis kokį atstumą nori įveikti, 11 ar 22 kilometrus. Kaip ir dažnai nutinka, į renginį atėjau miegojus vos kelias valandas, bet su puikia nuotaika ir užsidegimu. Mūsų komandoje buvo nedaug žmonių, bet ne kiekybėje esmė. Kompanija buvo labai gera. Kiekvienas gavome asmeninę kortelę su savo kodu, komanda gavo žygio žemėlapį. Užregistravę savo komandą pradėjome žygį. Viskas prasidėjo gana keistai, čia ko gero kaltos organizavimo spragos. Dalyviai pradėjo žygį ne vienu metu, todėl viskas atrodė kiek padrikai. Vadovaudamiesi žemėlapiu ir orientyrais žygiavome link tikslo. Nors ir ryte buvo 11 laipsnių šalčio, bet kažkodėl to nesijautė. Na, tik rankos šiek tiek šalo. Gerai, kad buvau pasiėmus dar vienas pirštines, tai galėjau pagelbėti žmogeliui, kuris savąsias buvo pamiršęs. Pakeliui buvome pakviesti užeiti į muziejų. Toliau eidami vos nepražiopsojome pirmojo punkto, kur ant kortelių buvo užklijuojamas lipdukas, kad praėjome punktą. Buvo sudarytas gana įdomus maršrutas. Pagaliau pamačiau "Pelėdų kalną", kurį jau labai senai galvojau aplankyti. Žygį baigėme patys pirmieji, tada gavome diplomus. Nors ir smagiau žygiuoti gamtoje, bet ir šis žygis man visai patiko. Visgi, tai nauja gera patirtis.

2013 m. vasario 20 d., trečiadienis

Tokia tai SITUACIJA

Po to kai viešoje erdvėje paskelbiau apie savo pažiūras/įsitikinimus, sulaukiau įvairaus pobūdžio išpuolių: nuo trolinimo, apsižodžiavimo iki RIMTŲ GRASINIMŲ. Po vasario 16-osios eitynių prasidėjo didžiausia tokių nesąmonių banga. Su tais žmonėmis ginčytis neturiu nei noro nei laiko, todėl bandysiu apie visus iškilusius klausimus parašyti čia. P.S. Praktiškai visi išpuoliai buvo anoniminiai (kokie drąsūs pult kitus, slepiantis už ekrano).

Patriotė buvau ir mylėjau Lietuvą visą gyvenimą. Taip buvo skiepijama šeimoje ir mokykloje nuo mažų dienų. Taigi, tai kad sudalyvavau tokiame renginyje, nereiškia, kad vieną dieną netyčia sugalvojau, kad dabar jau būsiu tokia.

Būti patriotu tikrai nereiškia to, kad turi visoje viešojoje erdvėje reikštis VIEN TIK taisyklinga lietuvių kalba, naudoti TIK lietuviškus slapyvardžius. Taip galvoja tik apgailėtinai riboti žmonės, nesuprantantys, ką iš tikro reiškia mylėti Lietuvą.

Mano tinklaraštis yra skirtas TIK mano draugams ir kitiems bendraminčiams. Jei kažkam jis nepatinka, tiesiog neskaitykit ir neaiškinkit man, kaip ką turiu daryti, nes man tikrai neįdomi nuomonė žmonių, kurie realiai manęs net nepažįsta. Aš nesuprantu, kam griaut tai, kas kitiems svarbu, užuot kūrus kažką pačiam. Na taip, aišku griauti visada buvo lengviau, bet tai tavęs nedaro geresniu žmogumi. Jeigu realiai manęs nepažįsti ir nesutinki su mano nuomone, tiesiog patylėk. Man rūpi TIK draugų, kuriuos aš gerbiu nuomonė ir kritika. Taigi nesivarginkit.

Žmonės tikrai negimsta viską tobulai mokėdami ir suprasdami. Laikui bėgant mes įgauname vis daugiau patirties bei žinių, todėl nuomonės pokyčiai yra visiškai normalus dalykas.

Jau ne vieną žmogų žinau, kurį įvairūs "troliai" puola viešojoje erdvėje dėl jų įsitikinimų ar kitokios nuomonės. Ką daryt, kad tiek daug žmonių be savo gyvenimo, kuriems įdomiau knistis kitų gyvenime, nei susikurti savo.

Apie grasinimus dėl kitų priežasčių: Pirmiausia gerai įsitikinkite, kas ką kam padarė, prieš grasindami. Susidoroti su žmogumi dėl to ko tiksliai net nežinai tikrai ne gudriausia mintis.

2013 m. vasario 17 d., sekmadienis

2013 Lietuvos valstybės atkūrimo diena

2013 metų vasario 16-ąją dieną mes šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šiemet sukako jau 95 metai kaip yra atkurta Lietuvos valstybė. Šia proga dalyvavau Kaune vykusiose Patriotiškose eitynėse. Pirmosios tokios eitynės mano gyvenime. Žinoma, pirmą kartą dalyvaujant tokiame renginyje jaudulio tikrai netrūko. Teko ne tik dalyvauti šioje eisenoje, bet taip pat ir ją įamžinti.

Diena prasidėjo gana sunkiai. Vos dvi valandos miego ir skaudantys raumenys tikrai trukdė kilti iš lovos. Sukaupusi visas jėgas, dešimtą valandą jau buvau organizacijos patalpose. Išgėrus arbatos ir smagiai pasišnekučiavus visi keliavome į oficialų Vasario 16-osios minėjimą. Einant gale teko išgirsti įvairių replikų kaip pavyzdžiui, "skustagalviai jie", "naciai" ir panašiai. Tokie pasakymai ir stumdymaisi (ale netyčia) sukėlė man šiokį tokį nesaugumo jausmą. Sugiedoję himną pasitraukėme iš oficialaus renginio. Iki eitynių buvo likę dar šiek tiek laiko, taigi sugalvojome pavalgyti/atsigerti arbatos. Tuo tarpu truputį apšilome, nes diena pasitaikė tikrai gana šalta. Galiausiai atėjo metas eitynėms. Pasiėmę visą atributiką, iš patalpų keliavome į Ramybės parką. Einant link parko mus pasitiko policijos pareigūnai, kurie turėjo palaikyti tvarką per eitynes. Keli provokatoriai bandė išprovokuoti konfliktą, bet jiems nepavyko to padaryti. Deja, jie vis tiek sekė visą eiseną. Didesnių incidentų per šį renginį buvo išvengta. Matant tiek daug patriotiškai nusiteikusių žmonių, daugybę plazdančių vėliavų, girdint patriotiškas dainas ir šūkius, širdyje buvo labai gera. LTJS Kauno skyriaus vadovas (T.S) puikiai pravedė eitynes. Neskaitant nesantaikos kurstytojų, eitynes stebėjo ir daugybė patriotiškai nusiteikusių žmonių. Mačiau pati, kaip jie mus einančius sveikino, mums plojo, o kiti net verkė... Keistas jausmas suspaudžia širdį tai matant. Eitynių pabaigoje, buvo iškilmingai sugiedotas himnas. Po to sekė LTJS narių priesaikos. Einant atgal pastebėjome ant vieno pastato atvirkščiai pakabintą vėliavą. Kadangi savininko nebuvo, LTJS nariai perkabino vėliavą taip, kaip ji turėtų kabėti. Tuo momentu dar iš kelių praeivių susilaukėme kaltinimų, kad vagiame vėliavą. Darai gera - o kiti nevertina to...

Tai buvo mano pirmoji tokia mano patirtis. Mane tikrai maloniai nustebino tokia žmonių vienybė. Nepaisant apsistumdymų, šalčio ir nemalonių replikų iš aplinkinių, aš tikrai nesigailiu, kad čia dalyvavau. Serganti, bet laiminga, kad atlikau pareigą.