Kodėl depresija turi vesti link savidestrukcijos? | Mylėk save

Vis daugiau ir daugiau žmonių aplink kenčia nuo depresijos, nevilties ar šiaip chroniško liūdesio... Kad ir kokios būtų to priežastys, nusivylimas žmonėmis, nepalankios gyvenimo aplinkybės, nenusisekusi meilė ar nesėkmės gyvenime, visi griebiasi savidestrukcinių priemonių situacijai "taisyti". Alkoholis, rūkymas, nesveikas ir nesaikingas maistas, narkotikai  ar kitos savidestruktyvios priemonės visada yra pasiruošusios "padėti", kai tau sunku, bet iš tikro visa tai dar labiau mus skandina gilioje depresijoje. Lyg nebūtų ir taip blogai... Kuo mes kalti, kad mums yra blogai? Kuo mūsų kūnas ir siela nusipelnė tokios nepagarbos ir destrukcijos? Kodėl mes darome viską, kad mums būtų dar blogiau nei jau yra? Nereikia taip daryti. Mes visada galime iš viso to blogio gauti bent kažką gero sau, reikia tik noro ir šiek tiek pastangų. Yra tiek daug naudingos veiklos kuo galima užsiimti vietoj to, kad sėdėtume depresuoti, gailėtumėmės savęs ir save naikintume, kad kiekvienas gali atrasti tinkamiausią veiklą sau. Skaitydami knygas tobulėsime dvasiškai ir protiškai, sužinosime ką nors naujo, įdomaus ir naudingo, galėsime pažvelgti į pasaulį visai kitokiomis akimis nei esame įpratę. Užsiimdami kūryba išliesime visas negatyvias emocijas pozityviu būdu, sukursime kažką nuostabaus ir unikalaus, kuo galėsime didžiuotis ir nukreipsime mintis pozityvesne linkme. Sportuodami tobulinsime savo kūną ir gerinsime sveikatą, išliesime visas blogas emocijas, kurias pakeis geras jausmas, kuris kyla dėl išsiskiriančio endorfino – laimės hormono. Tie kas mėgsta gaminti ir kam maistas teikia šiek tiek džiaugsmo gyvenime gali susirasti sveikų ir skanių receptų, kuriais galės palepinti tiek save, tiek artimus sau žmones, nes visada yra smagu išbandyti kažką naujo, o taip pat, visada yra labai malonu palepinti mylimus žmones. Yra dar daugybė naudingos veiklos tinkančios kiekvienam ir reikia tik noro ją atrasti. Pradėkime labiau save mylėti ir pasaulis atrodys mums daug gražesnis. Niekas kitas mūsų niekada taip nemylės, kaip mes patys... Mes nusipelnėme visko kas geriausia ir niekas kitas mums to tikrai nesuteiks. Galiausiai, mes galime pilnai pasitikėti tik savimi, taigi būkime sau geriausiu draugu o ne didžiausiu priešu... Gyvenkime taip, kad galėtume didžiuotis savimi ir savo gyvenimu ir tapsime daug laimingesni...

Meilė - apgaulingas reikalas

Ir vis gi ta meilė pasirodo yra toks apgaulingas dalykas... Kai užklumpa pirmoji meilė, nežinai kur dėtis, jautiesi taip gerai, viskas aplink nuostabu, kol ta meilė neišblėsta ir lieka rutina, kasdienybė, prasideda ginčai ir priekaištai. Racionaliai pradėjus mąstyt pamatai daugybę dalykų, dėl kurių su tuo žmogumi net neturėjai būti ar kas buvo pakankamai stiprūs signalai, kad jau reikia pasitraukti. Deja, meilė užtemdo protą, ypatingai pirmoji... Visai nenuostabu, kad ir man taip buvo nutikę.
Susipažįsti su žmogumi, jis pasirodo toks įdomus ir draugiškas, malonus. Kuo daugiau bendrauji, tuo daugiau randate panašumų tarp jūsų. Artimai susidraugaujate, jaučiatės, kaip artimos sielos. Tada prasideda flirtas, kuris perauga į rimtesnius jausmus ir veiksmus, o tada jau ir prasideda toji meilė ir draugystė. Atrodo viskas taip paprasta ir gražu, bet iš tikro taip nėra. Pradžioje vienas nuo kito slepiate visas savo ydas, blogus ar erzinančius įpročius, savo praeities darbelius, viską, kas galėtų sugadinti mylimojo nuomonę apie jus. Kalbu iš savo patirties, tai nėra gerai būsimiems santykiams. Kad ir kaip būtų sunku elgtis visiškai natūraliai prie žmogaus, kuris tau patinka, bet taip elgtis sąžiningiausia ir prieš save ir prieš tą žmogų. Ir taip man aišku, kad dabar pasipils komentarai, kad ne, taip tikrai nėra, visi ir elgiasi natūraliai, bet tikrai taip nėra, tikrai ne visiškai. Bet kokiu atvėju, su laiku viskas, kas buvo taip kruopščiai slepiama pasirodo ir tada prasideda ginčai ir pykčiai. Kitaip ir būt negali. Iš tokios situacijos ir atsiranda tokie kaltinimai kaip : "Tu pasikeitei, nebeesi toks, koks buvai seniau. Man trūksta dėmesio. Tu seniau buvai švelnesnis, dėmesingesnis, geresnis...". Ne, jis visad buvo toks, tiesiog baigėsi jo vaidinimas ir pasirodė žmogus, koks jis iš tikro yra visu gražumu. Ir pamatai, kad žmogus mylėjo iš tikro ne tave, o tokį tavo paveikslą, kurį bandė susikurti savo vaizduotėje. Dabar viskas taip akivaizdu, kaip norėjau, kad tai būtų buvę tada... Tiek nerimo ir širdies skausmo būčiau išvengus savo gyvenime...
Dabar yra viskas kiek kitaip. Dabar jaučiu, kaip viskas yra iš tikro. Stengiuosi viską gerai išanalizuoti ir apgalvoti, o tik tada imtis veiksmų ar priiminėti sprendimus. Išmokau atskirti protą ir jausmus, o tik viską gerai apgalvojus pradedu juos derinti. Dabar viskas atrodo taip tikra. Nėra viskas jau taip tobula, bet būtent tokie dalykai viską ir paverčia tokiu nuostabiu dalyku, kaip tikroji meilė. Dar su niekuo nesijaučiau taip gerai ir negalėjau būti iš tikro savimi. Iš nieko dar nesulaukiau tokio didžiulio ir nuoširdaus palaikymo ir skatinimo tobulėjimo link. Niekas nebuvo taip pasiryžęs manęs ginti nuo visko ir visų, kas linki man blogo. Niekas dar taip nuoširdžiai ir tyrai nesirūpino manimi. Niekas manęs taip stipriai nemylėjo... Manęs tokios, kokia esu, o ne tokios, kokią norėtų mane matyti. Ir pati aš taip pat rūpinuosi savo mylimuoju, padrąsinu, palaikau jį, skatinu tobulėti, lepinu visaip, kaip sugebu... Kiekviena minutė praleista drauge yra man labai brangi. Ir būtent dabar tikrai jaučiu, kad viskas yra tikra... Visa kita buvo niekas, palyginus su tuo, ką turiu ir jaučiu dabar... :)

Mintys apie santykius | Ką daryti ir ko vengti

Kai gyvenimas užspaudžia į kampą, nervai jau atrodo tuoj visai neatlaikys, tiek daug minčių galvoje ir tiek mažai laiko, nes jį visą suryja mokslai, tada gimsta geriausios mintys ir įdomiausi blogo įrašai. Jau senokai pastebėjau, kad geriausiai man rašosi, kai esu kupina neigiamų emocijų, kurių šiandien, kaip niekada, buvo daug. Na, bet rašysiu aš tikrai ne apie tai.

Patirtis yra geriausia gyvenimo mokytoja, kuri man per gyvenimą parodė daugybę naudingų dalykų. Aišku, svetima patirtis neprilygsta savajai, bet jeigu esate iš žmonių, sugebančių tinkamai pasinaudoti svetima patirtimi, tai šis įrašas turėtų jums būti naudingas. Dauguma iš mano minimų dalykų atrodo savaime suprantami, bet, deja, daugumos užmiršti, taigi, susiruošiau priminti tai liaudžiai, kurie nori turėti gerus santykius ateityje arba atgaivinti turimus.

Norint gerų santykių, žinoti:

• Visų svarbiausi dalykai yra pagarba ir pasitikėjimas vienas kitu.
• Kiekviena idėja yra svarbi, reikia padrąsinti vienas kitą ar padėti tai įvykdyti, nes jei tai buvo paminėta, reiškiasi tai yra svarbu.
• Palaikyti vienas kitą tai nereiškia visada turėti vienodą nuomonę visais klausimais. 
• Skirtingų nuomonių aptarimas turi virsti diskusija, o ne ginču.
• Mitai, kad merginom patinka blogi berniukai o vaikinam - blogos mergaitės yra visiška nesąmonė rimtuose santykiuose. Taip, gal tai kartais ir įdomu... vienai dienai...
• Merginoms patinka tikri džentelmenai, kurie rodo susidomėjimą jomis, atidaro duris ar panašiai rodo dėmesį. Merginos tikrai įvertins tai ir ras kaip atsidėkoti tikram džentelmenui.
• Net ir paprasčiausia pievoje nuskinta gėlytė ar puokštelė gali praskaidrinti merginos nuotaiką visai dienai.
• Vaikinams patinka moteriškos moterys: rūpestingos, švelnios, kurios skaniai pamaitina... Taip, per vyro skrandį galima patekti į jo širdį... Iš dalies... Tik to tikrai nepakanka.
• Ne viduramžiais gyvenam, vyrai tikrai neprivalo už viską visada mokėti. 
• Jeigu esate santykiuose, tai nereiškia, kad nebereikia eiti į pasimatymus. Reikia ir net būtina eiti į pasimatymus su savo antrąja puse, norint išvengti rutinos santykiuose.
• Įvairios netikėtos staigmenos tik paįvairina santykius ir palaiko tą ugnęlę degančią širdyje.
• Santykiai prasidėję nuo paprasčiausios draugystės yra patys tvirčiausi santykiai.
• Būti iniciatyviam santykiuose yra labai geras bruožas, kuris padeda ir antrajai pusei būti tokiai.
• Reikia pastebėti net ir pačius mažiausius dalykus, ar tai būtų nauja šukuosena, papuošalas, išskirtinai didelė šypsena ar dar kas. Netikėti komplimentai labai maloniai paglosto širdį. Tai taikoma abiems pusėms.
• Jei esate vienoje organizacijoje ar darbe, palikite dalykinių reikalų aptarimus už santykių ribų. Tai padės išvengti daugybės nereikalingų pykčių.
• Negalima nuvertinti žmogaus, jo idėjų, tikslų...
• Pastovūs klausinėjimai, ką norėtų nuveikti jūsų antroji pusė, tikrai nėra tinkama santykių taktika.
• Nereikia bandyti pakeisti savo antrosios pusės, bet reikia jam/jai padėti tobulinti save ir savo gyvenimo stilių.
• Nereikia skatinti ar palaikyti antrosios pusės žalingų įpročių. Tai kenkia jums abiems.
• Patarti/padėti apsispręsti net ir dėl mažiausių sprendimų, jei to reikia.
• Sunkiais momentais visada vienas kitą palaikyti, pamiršus visus principus.
• Santykiuose iš viso principai neturi galioti. Parašai/paskambini kai nori, o ne kai sulauki kol parašo antroji pusė.
• Antrąją pusę reikia mylėti tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokią ją nori matyti tu.
• Net perkant rūbus/batus/papuošalus reikia patarti antrajai pusei. Dvi nuomonės tikrai geriau už vieną. Ir kas per eretikas sakė, kad apsipirkinėti kartu negali būti smagu?
• Neversti žmogaus daryti ko jis nenori ir įkyriai neįkalbinėti.
• Daryti ką nors, kas liečia jus abu TIK gavus tvirtą sutikimą.
• Atkalbėkite vienas kitą nuo impulsyvių sprendimų, dėl kurių ateityje galite gailėtis.
• Priimant svarbius abiem sprendimus būtinai pasitarti ir prieiti kompromisą.
• Nepamiršti supažindinti antrosios pusės su savo draugais, šeima.
• Trumpos išvykos dviese yra vienas iš geriausių laiko praleidimo kartu būdų.
• Patartina nuveikti kartu ką nors ekstremalaus. Tokiomis sąlygomis pamatysite tokią žmogaus pusę kurios dar nematėte.
•  Klauskite savo antrosios pusės nuomonės įvairiausiais klausimais. Juk malonu, kai jauti, kad Tavo nuomonė yra tikrai svarbi.
• Nepavydėti visiškai be pagrindo ir nekelti pavydo scenų.
• Humoras yra labai gerai, tik vietoje, laiku ir ne per daug.
• Jei matai, kad antrajai pusei kažkas negerai, o paklausus jis/ji neatsako kas yra, reiškia toliau klausinėti nereikia. Reikia tiesiog apkabinti ir palaikyti morališkai, o kai ateis laikas ir jei to reikės antroji pusė pati papasakos kas negerai.
• Negalima žmogaus kamantinėti apie jo/jos praeitį. Jei ko žmogus nenori pasakoti, tai jo/jos reikalas.
• Reikia ne klausinėti, o stebint ir klausantis žmogaus išsiaiškinti, kas jam patinka. Taip parodysite, kaip jums rūpi jūsų mylimasis/mylimoji.
• Svarbu nepamiršti paminėti, bent jau paprastai, įvairių sukakčių ir švenčių.
• Jeigu abejojate dėl savo santykių, prieš priimant lemtingą sprendimą gerai pagalvokite, dėl ko jūs pamilote savo antrąją pusę, kuo jums jis/ji yra brangus, kodėl jums su juo/ja buvo labai gera. Gerai viską apmąsčius nuoširdžiai pakalbėkite su antrąja puse, be jokių pykčių, ginčų ir kaltinimų. 
• Didžiąją dalį santykių problemų galima išspręsti paprasčiausiu nuoširdžiu pokalbiu. Svarbu mokėti vienas kitą išklausyti ir padaryti tinkamas išvadas.

Galėčiau rašyti ir rašyti dar daugybę patarimų, bet jau bijau, kad jau kartojuosi, taigi sustosiu čia. 

Mielieji, linkiu jums nuostabiausių santykių. Svarbiausia, Mylėkite ir būkite Mylimi.

Patarimai | 1 dalis

Jau nežinia kiek laiko esu dingusi iš čia. Net pamiršau, kaip rašyti... Na, manau, kad man pats laikas grįžti prie šio malonumo. Mano pradingimo priežastis buvo MOKSLAI. Vos tik spėjus įsijausti į mokymąsi prasidėjo koliai, namų darbų pridavimai, o galiausiai ir egzaminai. 6 per 5 dienas... Yeah, super sesija ir tai atsispindi rezultatuose. Whatever...
Vienai paskaitai teko rašyti gana įdomų darbą. Tai buvo komandinis darbas (sunkiau nei sunku), tikras išbandymas. Noriu pasidalinti savo darbo dalimi, manau tai tikrai kai kam gali būti naudinga.

Taisyklė Nr. 2. Pasauliui nerūpi jūsų savigarba. Pasaulis tikisi, kad jūs, VISŲ PIRMA, kažką nuveiksite vardan to, kad galėtumėte gerai jaustis.

Savigarba – vertinamasis savimonės aspektas, žmogaus bendras savęs vertinimas, įsitikinimai apie tai, kiek jis yra vertingas ir vertas to, kad jo poreikiai būtų patenkinti. Savigarbos jausmą turi visi žmonės, bet ne pas visus jis yra vienodas. Vieni žmonės linkę labiau pasitikėti savo jėgomis, o kiti mažiau. Viskam yra savos priežastys. Labai žemą savigarbos jausmą gali turėti žmogus, kuris anksčiau patyrė pažeminimą šeimoje, draugų rate ar mokykloje, o dabar jį persekioja baimė, kad tai gali pasikartoti. Nuolat bijodamas ir galvodamas apie blogiausią žmogus iš anksto pasmerkia save nesėkmei, nes žmogus yra toks, koks jis jaučiasi esąs. Tai, kokie mes patys jaučiamės esą įsirašo giliai mūsų pasąmonėje, tai tampa pasąmoningu savęs žlugdymu. Žmogus, kuris turi žemą savigarbą netikės žmonėmis, kurie teigia, kad yra priešingai, o klausysis tik tų, kurie teigia tą patį, kaip ir jis.

Žmogus turintis aukštą savigarbos jausmą yra linkęs labiau pasitikėti savo jėgomis, nebijo rizikuoti. Jie dažnai remiasi „savanaudiška paklaida“, savo sėkmę aiškina vidinėmis savybėmis, o nesėkmę – išorinėmis aplinkybėmis. Patyręs nesėkmę toks žmogus kaltins aplinkybes, kurios lėmė nesėkmę, bet niekad nepripažins, kad dėl to gali būti kaltas jis pats. Taip pat, čia galima pritaikyti „save išpildančios pranašystės“ principą. Žmogus tiki, kad gali paveikti nuo jo priklausančius įvykius taip, kad pasiektų norimą rezultatą. Šis principas veikia ir žemą savivertę turinčius žmones, tik atvirkščiai. Jei jie tiki, kad jiems nepasiseks, tie žmonės net ir nedės pastangų, tam pakeisti. Per geras savęs vertinimas kitų akimis gali atrodyti kaip arogancija.

Žmonės yra linkę remtis ta patirtimi, kurie jie patys įgyja per savo gyvenimą, taigi vaikai, kurie nėra patyrę nesėkmės gyvenime daug drąsiau imasi vykdyti užduotis, nepagalvodami apie galimas nesėkmes. Jie pervertina savo galimybes, kol aplinkybės jiems neparodo, kad yra priešingai. Įgavęs tokią patirtį vaikas antrą kartą darydamas tokį veiksmą geriau apsvarstys savo galimybes. Kitų žmonių pavyzdys ne taip gerai paveikia žmogų, kaip jo pačio įgyta patirtis.

Būna žmonių, kurie naudojasi žema saviverte kaip vienu iš dėmesio gavimo būdų. Jie patys taip nesijaučia, bet priverčia aplinkinius manyti, kad taip yra. Visad kartodamas, kaip žmogus nieko nesugeba ir gaudamas atsakymą iš aplinkinių, kad taip tikrai nėra, jis vaidina auką ir susilaukia norimo dėmesio iš kitų žmonių. Tai labai mažai pastangų reikalaujantis būdas gauti dėmesio, kuris yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių.

 

Apmąstymai | Ilgai kauptos mintys

Prireikė net kelių savaičių, kad atsigaučiau po sesijos. Kaip ir pirmąjį semestrą, taip ir šį, prieš sesiją užklupo labai emociškai sunkus laikotarpis. Toks jau tas kiaulystės dėsnis: jei jau užklumpa problemos - tai būtinai visos vienu metu. Galiausiai jos išsisprendžia arba atsideda, bet vis tiek širdy sunku būna. Toks metas labai tinkamas giliems apmąstymams, vis tiek nesimiega, kurti negaliu, išvis jokia normalia veikla užsiimti nepavyksta, tai tiesiog lieka daugybė laiko gerai viską apmąstyti.
Nesuprantu vieno dalyko ir, ko gero, gyvenime nesuprasiu, kodėl žmonės taip vertina tai, kad turi daug priešų? Iš šalies žiūrint tai čia gryniausias absurdas. Kam man tų priešų, jei ir taip galiu bendrauti su žmonėmis, kurie turi kitokią nuomonę nei aš, kodėl reikia juos versti priešais... Tai tikrai nereiškia, kad neturiu savo nuomonės, kaip kam gali pasirodyti. Tai reiškia, kad aš nekeliu nereikalingų dramų, nesiveliu į intrigas ir aferas. Todėl, gal ir atrodo žmonėms keista, kad mato mane praktiškai visose barikadų pusėse, nes aš visur matau kažką naudingo, verto dėmesio, kas verstų tobulėti ir siekti naujų tikslų. O dėl tų žmonių, kurie man yra kažką blogo padarę gyvenime, aš jų nelaikau priešais, jie man tiesiog yra NIEKAS.
Pažįstu gana nemažai žmonių, kurie gyvenime yra pasišventę vienam ir tiek vienam dalykui. Asmeniškai aš gerbiu idealistus, bet tuo pačiu ir jų nesuprantu. Nėra viskas aplink mus taip sutverta, kad keli idealistai sugebėtų pakeisti pasaulį ar, kad ir, savo šalį. Nėra sveika, pačiam žmogui, atsiduoti vien tik savo idėjoms, pamirštant poilsį, pramogas, pamirštant pasirūpinti pačiu savimi. Žmonės taip ilgai neištveria, palūžta ir fiziškai, ir psichologiškai... Perdegti labai lengva. Gyvena idealistas savo tokį gyvenimą ir staiga pastebi, kad nieko šalia nebeturi, draugai dingo, sukūrė šeimas, turi karjeras, rūpinasi savo gyvenimu, ateitimi, senatve... Nieko šalia nebėra. Tada žmogus ir susimąsto, kad gyvenimas yra įvairiapusiškesnis nei atrodė. Kad ir koks žmogus drąsuolis ar bejausmis norėtų atrodyti, nėra taip. Tie kurie slepia savo tikrus jausmus - kenčia stipriausiai, vieni, savo viduje...

Reikia gi žmogui su kuo nors išsišnekėti. Seniau turėjom religiją, kitokių nesąmonių. O dabar reikia, kad kiekvienas turėtų su kuo atvirai pasikalbėti, nes būk tu dievažin koks drąsuolis, o vienatvė vis tiek labai slegia.

— E.Hemingvėjus

Gyvenimas tikrai nėra vienpusiškas. Yra daugybė sričių, kurių nereikėtų pamiršti norint gyventi pilnavertį gyvenimą. Kad ir kaip daug kas būtų prieš, bet, mano nuomone, išsilavinimas yra labai svarbus dalykas žmogaus gyvenime, tai yra pats pagrindas to, kokie mes būsime žmonės. Jokiu būdu nereikia to apleisti. Tai pati pradžia mūsų tobulėjimo. Dar vienas labai svarbus dalykai, tai mūsų idealai. Visi žmonės kažkuo tiki, yra už kažką, kiekvienas pasirenka savo. Aš asmeniškai, jau mokyklos laikais, pasirinkau savo kelią, kuo tikėti, už ką kovoti, ko siekti. Supratau kas man yra svarbu ir ko aš noriu siekti/pasiekti. Bet tikrai neapsistoju vien ties tuo. Toliau, žmogiškieji santykiai taip pat turi didelę reikšmę gyvenime. Kad ir koks kietaširdis žmogus norėtų atrodyti, nepaneigs, kad jam reikia žmogiškojo kontakto. Ir vis dėl to, šeima yra valstybės pagrindas. Taigi, ir to gyvenime tikrai neverta pamiršti.

Vyrai ir moterys pasižymi SKIRTINGOMIS savybėmis ir tik būdami kartu gali būti PILNAI efektyvūs.

 Savo pomėgių, svajonių ar tikslų taip pat negalima palikti nuošaly. Šie įdomūs gyvenimo epizodai tik paįvairina gyvenimą, priverčia susimąstyti, tapti įvairiapusiškesniem, pamatyti pasaulį kitu kampu ar nuo visko trumpam atsiriboti. Poilsis yra BŪTINAS visiems gyviems (norintiems tokiais ir likti) organizmams, čia jau savaime suprantama, deja, yra žmonių kurie ir tai pamiršta. Kad ir kaip tai galėtų atrodyti kai kuriems žmonėms, pramogos taip pat yra labai svarbu. Negyvensi gi visą laiką užsidaręs savo darbų ir iliuzijų pasaulėlyje, reikia kartais ir išeiti į žmones, pasilinksminti, atsipalaiduoti.

All work and no play makes Jack a dull boy.

Žinoma, negalima apleisti darbo/karjeros. Vien tik iš idealistinių idėjų šiame pasaulyje išgyventi neįmanoma. Reikia užsidirbti savo vietą po saule, nieko nėra už dyką, taigi sunkiu darbu turime užsitikrinti sau gyvenimą ir ateitį. Reikia daryti viską, kad senatvėje galėtume ramiai ir be rūpesčių gyventi, didžiuotis savo nuveiktais darbais, perduoti savo sukauptą gyvenimo patirtį ir išmintį savo vaikams bei anūkams.

Tenka matyti daug neteisybės aplink. Šmeižtas, neištikimybė, melas, pavydas, psichologinis smurtas... visa tai egzistuoja aplink mane. Kai tai manęs neliečia asmeniškai, aš lieku stebėtoja, stengiuosi nieko nekomentuoti, neaiškinti kaip turėtų būti, nes žinau, kad tokiais atvejais pats "gelbėtojas" dažniausiai lieka kaltas. Seniau stengdavausi padėti žmonėms, kol pati nenukentėjau, ne kartą, nuo tų pačių "gerų" žmonių. Tai sunaikino mano norą kam nors padėti, jei manęs tai neliečia - aš nesikišu. Gyvenime viskas galiausiai išaiškėja/susitvarko. Svarbiausia yra susitvarkyti savo aplinką, užsitikrinti sau tokį gyvenimą, kuriuo senatvėje galėtum didžiuotis... 

Tokie jau laikai...

Gyvename tokiais laikais, kai žmonės vis labiau ir labiau tampa susvetimėję. Atrodo, kad žmonės siekia naudos tik sau. Jiems svarbiausia yra tik malonumai ir pasilinksminimai.žmonės atprato nuoširdžiai bendrauti, dabar jie mieliau renkasi beprasmius vakarus prie kompiuterio ekranų, žaidžiant žaidimus ar darant dar ką nors visiškai nereikšmingo. Paprasčiausias nuoširdus bendravimas yra visiškai nuvertinamas.Galbūt žmonės tiesiog nebemoka arba bijo būti nuoširdūs.Nes nuoširdžius žmones įskaudinti ar jais pasinaudoti yra lengviausia...
Daug kas manęs dėl to nesupranta, bet man nuoširdžiai rūpi kiti žmonės. Rūpi draugai, pažįstami, šeima... O liūdniausia yra tai, kad geri žmonės nukenčia dažniausiai. Man labai sunku matyti žmones, kurie man rūpi, praradusius viltį, kad gali būti žmonių, kuriems jie nuoširdžiai rūpėtų, kad iš viso egzistuoja toks dalykas kaip šilti, nesavanaudiški jausmai, meilė, prisirišimas, švelnumas. Liūdna matyti nelaimingus, vienišus žmones, kuriems iki paprasčiausios laimės trūksta tik lašelio tikėjimo žmogiškumu, kažko šalia, kas juos vertintų... Jie tiesiog atsitveria nuo viso pasaulio didžiule šalta siena, neprisileidžia nieko arčiau savo širdies ir vidinio pasaulio vien tik dėl to, kad bijo būti įskaudinti. Akivaizdu, aš žinau, ką reiškia būti įskaudinta, tai tikrai yra tokia patirtis, kurios daugiau gyvenime išgyventi nenorėčiau. Žinau, kaip sunku yra neprarasti vilties, kad žmogiškumas vis dar egzistuoja. Tikrai sunku, bet įmanoma. Visa tai juk vardan laimės...
Bendraudama su įvairiais žmonėmis pastebėjau, kad nors ir koks šaltas žmogus bebūtų, visiems reikia šilumos ir švelnumo. Kad ir koks žmogus būtų uždaras, bet ir jam reikia romantikos... Aš puikiai matau, kaip žmogaus akys pradeda žibėti paėmus jį už rankos... Paprasčiausias pasivaikščiojimas ir nuoširdus pokalbis gali suteikti tiek laimės žmogui, kiek jis net nesitiki... Nuoširdumas, tai raktas į šviesesnį rytojų.

Wicked times

Tam tikri patyrimai padaro žmones visiškai kitokius nei jie buvo prieš tai. Net draugai nebe atpažįsta jų. Oh well... Taip net įdomiau. Vis gi proga sužinot ką nors naujo.

Praėjau savo reabilitaciją. Mintyse tobulai ramu, širdutė pasiruošus įžiebti naują aistrą, akytės žiba iš laimės ir ramybės viduje, aplink matau vien tik naujas jaudinančias galimybes... Pirmadienį pradedu savotišką projektą visiškos laimės link. Žinau, kad reikės tam daugybės darbo ir pastangų, bet juk verta. O kas mano laimei trukdys, tai galit jau iš karto susidegint. Tokie žmonės neturi vietos mano gyvenime ir neturės :)

Su Lemūriuku pradėta "Penktadieniai dėl savęs" tradicija - super sumanymas. Visiems reikia tokios dienos kai gali ją visą, ar bent dalį jos, skirti tik sau, savo norams, poreikiams, tobulėjimui ir naujovėms. Tada ir rutina nebus tokia jau baisi ir žmogus pats taps kažkiek laimingesnis. Pirmasis penktadienis praėjo labai gerai. Penkios valandos non-stop pokalbių prabėgo akimirksniu. Aplankyta nauja vietelė sudarė tikrai labai jaukią ir raminančią atmosferą, o dar žmogutis šalia, kuriuo visiškai pasitiki... Sėdi ir jauti kaip širdutei vis geriau darosi, kad pagaliau atsiranda tikra šypsena veide, kad yra taip ramu. Geresnio laiko ko gero ir negalėtų būti...

My drunk Kitchen: Gingerbread cookies edition

 Ko gero smagesnio pasiruošimo šventėm būt negali. Mano firminiai kokosiukai, vynas, imbieriniai sausainiukai, 31 laipsnis karščio kambary ir daugybė juoko... P.S. Vyrukai sausainius puošia geriausiai... ;D