Šiandieninis pokalbis su vienu iš svarbiausių žmonių mano gyvenime privertė stipriai susimąstyti. Santykiai jau savaime yra toks sudėtingas dalykas, kad be patirties (dažniausiai blogos) nieko gero ir prasmingo negali būti. Aišku, cinikai gali sakyti, kad jiems santykių iš viso nereikia (matyt jiems tai per daug sudėtinga), užtenka tik pabūt su kokia mergina, o kai ta atsibos - ieškotis kitos. Realiai normaliam žmogui reikia tikrai daugiau. Tuo mes ir skiriamės nuo gyvūnų, kad mums reikia tenkinti ne tik savo fizinius, bet ir moralinius (dvasinius) poreikius. Kas ir būtų pasaulyje, jei visi pasikliautų vien gyvuliškais instinktais. Žinau, kad santykiai yra vienas iš sudėtingiausių dalykų gyvenime, bet gyvenam tikrai ne tam, kad bėgtume nuo sunkumų. Reikia juos įveikti... Žinau, klaidą tikrai padariau, kad nesistengiau pakankamai dėl vieno svarbaus žmogaus mano gyvenime, taip jį ir praradau... Nežinau kaip būtų susiklostę viskas, jei būtų buvę kitaip, bet ir žinoti nenorėčiau. Matyt tada buvau per jauna, nežinojau, ko noriu iš gyvenimo, todėl, gerai pagalvojus, gal ir gerai, kad taip atsitiko. Po to sekė labai keistas gyvenimo laikotarpis, savotiškas persilaužimas. Žinoma, šį laikotarpį taip pat sekė klaidos. Prisimindama savo patirtį praeityje, pradėjau elgtis visiškai kitaip, dėl artimo žmogaus stengiausi kaip tik sugebėjau, nenorėjau pakartoti tos nelemtos klaidos. Deja, pasirodo tai irgi buvo klaida... ir dar skaudesnė... Kuo toliau, tuo daugiau klaidų atsiranda mano kelyje. Dabar jaučiuosi tikrai labai pasimetus ir jau nebežinau, kas yra teisinga, o kas ne...
Protingi artimo draugo žodžiai, kurie privertė susimąstyti... Reikia viską pradėti iš naujo...
"Susirask tinkamą, patikrink, ar galėsi su juo gyvent ir pan.... tada dovanok širdį ir kovok už tą meilę ne kalbom, o veiksmais.... kitaip.... niekad nebūsi mylima."
