Praėjau savo reabilitaciją. Mintyse tobulai ramu, širdutė pasiruošus įžiebti naują aistrą, akytės žiba iš laimės ir ramybės viduje, aplink matau vien tik naujas jaudinančias galimybes... Pirmadienį pradedu savotišką projektą visiškos laimės link. Žinau, kad reikės tam daugybės darbo ir pastangų, bet juk verta. O kas mano laimei trukdys, tai galit jau iš karto susidegint. Tokie žmonės neturi vietos mano gyvenime ir neturės :)
Su Lemūriuku pradėta "Penktadieniai dėl savęs" tradicija - super sumanymas. Visiems reikia tokios dienos kai gali ją visą, ar bent dalį jos, skirti tik sau, savo norams, poreikiams, tobulėjimui ir naujovėms. Tada ir rutina nebus tokia jau baisi ir žmogus pats taps kažkiek laimingesnis. Pirmasis penktadienis praėjo labai gerai. Penkios valandos non-stop pokalbių prabėgo akimirksniu. Aplankyta nauja vietelė sudarė tikrai labai jaukią ir raminančią atmosferą, o dar žmogutis šalia, kuriuo visiškai pasitiki... Sėdi ir jauti kaip širdutei vis geriau darosi, kad pagaliau atsiranda tikra šypsena veide, kad yra taip ramu. Geresnio laiko ko gero ir negalėtų būti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą