Tokių žmonių pažįstu tiek daug, kad apie tai neparašyti tiesiog negaliu. Ir pati kažkiek tokia esu, na, visi kažkiek tokie esame, bet teko sutikti tokių žmonių kurie yra visur ir visokiose situacijose tokie, tai jau tikrai ryškiai nėra normalu. Kažkodėl, vis daugiau tokių žmonių atsiranda šalia manęs...
- Nusistatę griežtai prieš viešo susibūrimo vietas. Geriausiu atveju turi kelias vietas kuriose lankosi, bet kitų vengia taip stipriai kaip tik sugeba. Kartą nusivedžiau tokį žmogų į vieną neblogą vietą, kur žinojau, kad jam patiks (muzika atitiko jo ir mano skonį, gėrimai taip pat). Po kelių minučių išgirdau: "-Einam iš čia. Per daug žmonių man čia..." Kiek keista pasirodė... Ir ne kartą teko susidurti su žmonėmis kurie visiškai netoleruoja viešų erdvių.
- Nebendrauja arba labai sunkiai priima naujus žmones. Nežinia iš kur tokios bendravimo problemos, bet jos ryškiai jaučiasi. O dar paskui sako, kad draugų neturi...
- Tyčia įžeidinėja ir žemina žmones. Na taip, yra toks dalykas kaip juodas humoras, bet čia kas kita. Jie džiaugiasi tyčia įžeidinėdami žmones. Viena man pasakyta frazė: "-O tai ji nesiskundė? Nesakė koks aš blogas ir panašiai? Tai nepasisekė... Nepatinka man netyčia žmones įžeist..."
- Ginčijasi su visais ir visada. Kabinėjasi, "trolina", ginčijasi, nervina kitus specialiai, o po to stebisi, kodėl neturi draugų. Stebėtina, bet man dažniausiai pavyksta išvengti ginčų su jais ir kartais net pavyksta normaliai pabendrauti.
- Ištisai sarkastiški, ironiški, makabriški. Atrodo jau ir nebemoka kitaip bendraut. Kas per daug - tas jau nesveika.
- Viskuo ir visada skundžiasi. Viskas jiems negerai, nepatinka... Visi kiti visada yra dėl to kalti.
- Nekenčia visokių švenčių. Neva tai tik korporacijų išmislas. Na taip, nesiginčysiu, tai tiesa, bet juk šventi sau, o ne dėl jų. Galėtų pasidaryti šventę dėl savęs ir dėl mylimų, vietoj to, kad niuržga ištisai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą