Tipinis vyras nori moters tik sau, pagal savo skonį. Kad dažytųsi ji tik tai, kaip jam patinka, kad kvepėtų, kaip jis nori, rengtųsi pagal jo skonį. Nori protingos, tokios, kuri niekad jam neprieštarauja. Nori, kad būtų savarankiška, šeimyniška ir patyrus daugelyje sričių, bet nenori, kad būtų turėjus daug vaikinų. O kaip viską gauna, tai vėl randa prie ko prisikabinti ir taip be galo. Vienok, ne visi jie jau tokie, bet tenka susidurti praktiškai tik su tokiais.
Bet dar ne tame čia didžiausia bėda. Gavę ko nori, dauguma, eina toliau laimės ieškoti, nes jiems tai tampa tiesiog nebeįdomu ir nereikalinga. Pabandė - patiko, bet pagalvojo, būna juk dar geriau ir eina toliau laimės ieškoti. Taip ir būna, kai visa tai rūpi tik vienai pusei ir kai tik viena pusė iš tikro stengiasi. Kita pusė tiesiog galvoja: - Ai, kam gi čia stengtis, ne mano žmogus juk - bus geresnių... Na, bet vis gi koks klaidingas yra šitoks mąstymas. Norint ką nors pasiekti reikia abipusių pastangų. Deja, ne visi žmonės sugeba perlipti per savo EGO ir padaryti ką nors ne tik dėl savęs, bet ir kito labui. O jei nėra abipusių pastangų, tada nėra ir pasitikėjimo bei atvirumo tarp žmonių. O jei nieko nėra, tai logiška, kad ir nieko toliau negali būti.
Žinia, kad tobulų žmonių nebūna ir rasti sau tobulą partnerį tiesiog neįmanoma. Ir jei jau antroji pusė būtų tokia tobula, ar būtų tada su juo įdomu? Nebūtų dėl ko diskutuoti, ginčytis. Tobulybė irgi ilgainiui atsibosta. Žmogus esantis santykiuose ar žengiantis link jų turi suprasti, kad teks išmokti ieškoti kompromisų, mokėti "apsišlifuoti" tarpusavyje, norint turėti kokybiškus santykius. Gal net teks kai ką paaukoti. Manau, kad gerų santykių laimė, kompensuoja visus pakeliui iškylančius sunkumus.
Aš pati padariau šioje srityje nemažai klaidų ir jaučiu stiprias pasekmes. Bet iš ko kito aš pasimokysiu geriau, kaip iš savo klaidų. Klystu ir tikrai dar klysiu, bet tos pačios klaidos kitą kartą jau nebekartosiu. Per daug nemigos naktų ir sveikatos man tai kainuoja...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą