Jau trečias puodelis mėtų arbatos, o galvoje vis tiek dar lyg maršus groja. Taip plyšta galva, net nesuprantu nuo ko. Pulsas pagreitėjęs, pati kažkokia nesveikai pikta, nežinia ant ko, šaltis krečia, nors kambary 26 šilumos. Jaučiuosi pervargus... O dar tik pati savaitės pradžia. Kaip nuostabu.
Savaitgalį rinkau lapų, daug lapų. Sumanė mokyklą lapais papuošt Mokytojų Dienai, whatever. Nesvarbu, kad aš išvažinėjus su broliu pusvalandį po Kauną radau tik vieną jau pradėjusį byrėt klevą. Nu, bet bent jau tiek. Dar turėjau vėl važiuot į kelionę po Lietuvą, bet tai teko atidėt, mama apsirgo...
Kėliausi šiandien 5.30 kad viską spėčiau, siaubingai neišsimiegojau, o ir nieko gero vis tiek iš to neišėjo... įsitikinau, kad stengtis neverta... Niekam vis tiek neįdomu. Pikta... Jau man viskas pofig....
Šitos velniavos niekaip nebaigiu skaityt:
Nesinervink,gyvenimas gražus
AtsakytiPanaikintiKad tikrai toks būtų :)
AtsakytiPanaikinti