Kas ta tikra laimė?

Savo paprastame gyvenime vis sutinku nuostabių žmonių, kurie vėl ir vėl suteikia vilties, priverčia patikėti, kad viskas aplink nėra taip jau blogai, kad yra nemažai žmonių, kurie iš tikro vertina savo Tėvynę, ja rūpinasi ir stengiasi dėl jos išsaugojimo. Taip gera klausytis žmonių, kurie su tokiu užsidegimu kalba apie tai, kas yra jiems gyvenime svarbiausia. Ne turtai, ne mašinos ar titulai, kurie galiausiai gyvenime nieko nebereikš, yra tai, ko turėtume gyvenime siekti. Kaip manote, kas bus gyvenime laimingesnis, ar turtuolis gyvenantis užsienyje su gražuole, kuri yra su juo vien tik dėl jo pinigų, ar žmogus gyvenantis savo tėvynėje, gerbiantis ją, turintis mylimą antrąją pusę, neatsižvelgiant į jų finansinį statusą, išsilavinęs ir siekiantis savo tikslų gyvenime? Jei atsakėte, kad pirmasis bus laimingesnis, galite toliau nesivarginti skaityti mano blogą.
Greitai visi galėsite įsitikinti, kaip nedidelė, bet drąsi, darbšti ir kūrybinga žmonių grupelė, sugeba padaryti kažką nepakartojamo. Šios akimirkos laukiau su nekantrumu visus metus. Vasario 16-oji jau ne už kalnų, todėl visus nuoširdžiai kviečiu tą dieną į eitynes, skirtas Valstybės atkūrimo dienai pažymėti, kurios prasidės 14:30 val. Ramybės parke, Kaune. Reginys nusimato tikrai nepakartojamas. Tokio vienybės ir pasididžiavimo jausmo nepajausite niekur kitur. Tai gali suprasti žmonės, tik sudalyvavę tokiame renginyje. Lietuva verta tinkamo pagerbimo, tokią svarbią Jai dieną. Gaila, ne visi tai teisingai supranta...
Juokinga ir graudu darosi, išgirdus daugumos aplinkinių nuomonę, apie patriotų judėjimą Lietuvoje. Neonaciai, fašistai,... daug tokių klaidingų apibūdinimų apie mus tenka išgirsti, o paklausus, kodėl jie tai sako, atšauna: "Nes jūs tokie esat". Jokių argumentų, nieko... Siaurapročiai net nesivargina iš tikro pasidomėti, kaip kas yra, vadovaujasi nuogirdomis, kurios yra iš viso nieko vertos. Aš visiems tokiems pasiūlau iš tikro pasidomėti tuo, o paskui apie tai šnekėti, tada bent jau protingesni atrodys... Kai kurie sugeba prisirinkti argumentų, kurie iš tikro taikomi kitiems judėjimams ar organizacijoms, bet kažkokiu mistiniu būdu yra "priklijuojami" mums. Deja, eiliniai laikraštukai ne informuoja, o suklaidina ir dezinformuoja žmones, todėl ir kyla priešiškumas ir nesusipratimai. Dauguma žmonių nelinkę kritiškai mąstyti, jie viską priima kaip teisybę, net nepagalvodami kas rašo ar nuperka tam tikrus straipsnius. Kuo mes, patriotai, esame neonaciai? Dėl pavienių žmonių sapalionių, negalima spręsti, kad esame iš tikro tokie. Čia tas pats, kas sakyti, kad visi vyrai yra pedofilai, nes yra tokių vyrų. Patys matote, kaip apgailėtinai atrodo tokie nepagrįsti teiginiai.
Ne tam mūsų protėviai aukojo gyvybes dėl mūsų Tėvynės, kad dabar ji būtų išparduota kitataučiams, kuriems ji nieko daugiau, negu žemės plotelis, nereiškia. Ne tam tiek lietuvių kraujo pralieta, kad dabar Lietuva būtų negerbiama pačių lietuvių. Žmonės negerbiantys savo Tėvynės yra neverti joje gyventi.
Vieno dėstytojo konspektuose atradau tikrai teisingų minčių, priverčiančių susimąstyti, kas mums turi būti svarbiausia gyvenime:
"Ar nebus taip, kad penkiolika egzodo metų žymi tam tikrą savosios lemties laisvės ieškančiųjų ir savojo gyvenimo scenarijus rašančiųjų klajonių ciklą. Anuo metu – devyniasdešimtaisiais- jauniausiems jau įpusėjo ketvirtoji dešimtis, o tai reiškia, kad jau palypėta į aukštesnes Maslow‘o piramidės pakopas. Anų laikų pagyvenę jaunuoliai dabar jau visai žili- pajėgūs suprasti, jog tarp turto, prasmės ir nuobodulio nėra didelių atstumų, o santaika su savaisiais gyvenimais neužsimezga tik per elektroninį ryšį. Ilgesio akordai veda prie giminės artumo, prie pasimatymo su atitolusiais draugais, prie vaikystės meilės prisiminimo; jie pliūpteli klasiokių  susitikimų pokyliuose kaimo turizmo sodybose arba šurmuliuojančiame bare apkabinus keliolika metų nematytą draugą. Refresh in Lithuania. Juk viskas pasidaro taip paprasta, kai nusimetama amžinai gyvent susiruošusio žmogaus kaukė. Jei taip atsitinka ir susivokiama, kad baisiausia, kas mūsų laukia- tai nuobodulys ir beprasmybė, sugrįžimas tampa viltimi." ~ Prof.E.Aleksandraviciaus

Ir vis dėl to, nėra jokios vietos pasaulyje artimesnės už savo gimtinę, namus, Tėvynę...

Nesenai pradėjau skaityti Edmundo Girskio knygą "Keturi" ir jau iš pirmųjų jos puslapių supratau, kad tai puiki knyga, verta dėmesio. Teisingo žmogaus - teisingos ir mintys. Man tikrai labai įdomu, nuo ko prasidėjo visa tai, kur dabar esu ir aš pati...

Mano gyvenimo tikslas, norint būti laimingai, yra būti išsilavinus, mylėti ir būti mylima, matyti laimingus ir sveikus mylimus žmones, gyventi Tėvynėje ir dėl jos stengtis kiek galiu, dirbti mylimą darbą ir būti sveikai. O ko gi daugiau gali žmogui reikėti? Pinigai kaip greitai ateina, taip pat greitai ir dingsta, užsienyje gyvendamas niekada nesijausi toks savas ir reikalingas kaip Tėvynėje, grožis su amžiumi išblės, o meilės, laimės ir Tėvynės iš Tavęs niekada niekas neatims, jei už tai kovosi iš visos širdies.

 

Patarimai | 3 dalis

Taisyklė Nr. 10. Televizija NĖRA realus gyvenimas. Realiame gyvenime žmonės turi palikti kavines ir eiti į darbą.

Seniai yra aišku, kad televizija nėra realaus gyvenimo atspindys, jis parodo tik gražiąją gyvenimo pusę, tai – ką žmonės nori matyti. Tai yra žmonių manipuliavimo priemonė, kuri paveikia didelę dalį žmonių, ypač jaunimo tarpe. Manipuliacija – socialinį kontraktą pažeidžiančių paslėptų priemonių naudojimas, kai norima priversti kitą elgtis sau palankiu būdu. Televizija nepastebimai, bet efektyviai formuoja tą dalį visuomenės, kurią yra lengviausia paveikti, tai yra jaunimą. Atlikti eksperimentai, dėl televizijoje matomo smurto įtakos vaikams parodė, kad vaikai yra linkę smurtauti, kai tokį elgesį jau matė, o kadangi jis yra jiems neįprastas, tai jį atsiminti yra lengva. Neįprastas elgesys greičiau patraukia dėmesį ir įsirėžia į atmintį, nei dažnai matomas elgesys. Didžiąją dalį sudėtingo elgesio mes išmokstame stebėdami kitų žmonių elgesį. Taigi, jeigu vaikas daug laiko praleis prie televizoriaus ekrano, jis išmoks blogo elgesio, nes šiais laikais televizija rodo labai mažai to, kas galėtų daryti gerą įtaką jaunam žmogui, kuris dar tik socialiai formuojasi. Vaikui besielgiant blogai jis gauna daugiau dėmesio iš tėvų nei elgiantis gerai, nes suaugusieji stipriau reaguoja į blogą elgesį, o gerą – ignoruoja arba pastebi ir skatina labai retai, todėl, kad gautų daugiau dėmesio, vaikas elgsis blogai. Vaikui iki dviejų metų televizija iš viso nedaro jokio teigiamo poveikio. Tokio amžiaus vaikui geriausias ir svarbiausias socialinio gyvenimo pavyzdys turėtų būti šeima.

Didelę įtaką žmonėms daro televizijoje matomos reklamos. Jas kuria specialistai, gerai išmanantys manipuliavimo meną, todėl jos taip gerai veikia daugelį žmonių. Žinoma, vaikus paveikti yra lengviausia, nes jie dar neturi išlavinto kritinio mąstymo. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas reklamuojami žaislai tikrai bus labiau perkami, nei tie, kurie nėra reklamuojami, nes vaikus paveikia gražios reklamos, o tėvai negali atsispirti vaikų prašymams. Norėdami paveikti vyresnius žmones marketingo specialistai imasi veiksmingesnių taktikų. Pavyzdžiui, taktika „ir tai dar ne viskas“, labai plačiai naudojama teleparduotuvėse, kai mums yra pateikiamas patrauklus pasiūlymas, o kai mes svarstome ar jį priimti, tai tas pasiūlymas yra dar pagerinamas už tą pačią kainą. Taip pat yra naudojama „durų į veidą taktika“, kai yra pateikiamas labai didelis pasiūlymas, kuris aišku būna atmetamas, o tada pateikiamas mažesnis pasiūlymas, kuris ir yra tikrasis pardavėjo tikslas. Nemažai žmonių pasiduoda tokioms manipuliacijoms, todėl tos reklamos televizijoje gyvuoja iki dabar.

Taigi, televizija nėra gyvenimo atspindys, o tik žmonių manipuliavimo priemonė, kuri neduoda jokios realios naudos žmonėms, bet kaip tik priešingai – skatina blogą socialinį elgesį ir įtikina pirkti tai, ko mums visai nereikia. Televizija nedaro jokio teigiamo poveikio žmonėms.

Patarimai | 2 dalis

Taisyklė Nr. 9. Gyvenimas nėra suskirstytas į semestrus. Jūs negausite tokių ilgų vasaros atostogų, ir darbdaviui visai neįdomu, ar jūs turite laiko ATRASTI SAVE – darykite tai asmeniniu laiku.

Daug žmonių šiais laikais susiduria su laiko trūkumo problema. Gyvenimo tempas yra greitas, veiklos daug ir niekam nerūpi ar mes spėjame viską laiku ir gerai atlikti. Siekdami aukštų tikslų gyvenime žmonės neretai apsiima daugiau darbų nei gali kokybiškai įvykdyti, todėl kyla problemos. Deja, nei ženkliai gerų rezultatų, nei pasitenkinimo tai nesukelia, o tik išvargina žmogų. Išsikeldami per aukštus reikalavimus žmonės kenkia patys sau. Darbų kokybė nukenčia, taip pat kaip ir mūsų savivertės jausmas, jeigu nepasiekiame užsibrėžtų aukščiausių tikslų.

Esantis aktyvus gyvenimo būdas neišvengiamai reikalauja gero laiko planavimo. Tinkamai išsidėlioti prioritetai užtikrina efektyvų darbą. Susirašius visus darbus ir veiklas nuo svarbiausios iki mažiausiai svarbios ir viską iš eilės vykdant jaučiamės gerai organizuoti.  Žinoma, negalima pamiršti ir poilsio. Žmogus negalės produktyviai dirbti jeigu bus pavargęs ir neišsimiegojęs. Taip pat reikia atsiriboti nuo visokių nereikalingų veiksnių, kurie mus atitraukia nuo svarbios veiklos. Viskam yra savas laikas, todėl nereikia maišyti darbo laiko su malonumais ir atvirkščiai. Žmonės turi dirbti darbo metu, o ilsėtis ar linksmintis laisvu nuo darbų metu.

Taigi, mes patys privalome susireguliuoti savo laiką ir prioritetus gyvenime, nes niekam daugiau tai nerūpi ir tik mes esame už tai atsakingi. Niekas kitas nėra kaltas, jei mes ko nors nespėjame padaryti, o tik mūsų prastas laiko planavimas. Norint turėti turiningą ir harmoningą gyvenimą, privalome viską kruopščiai susiplanuoti, skirti pakankamai laiko darbui ir poilsiui, taip pat dvasiniam, fiziniam tobulėjimui ir savęs atradimui. Tik gyvendami pilnoje harmonijoje su savimi ir savo aplinka galėsime būti iš tikro laimingi.