Keisčiausios sapnų serijos

Mano pačios sapnai dabar mane stebina, kaip niekada anksčiau. Viskas prasidėjo prieš +- metus. Pirmiausia sapnuodavau, kad mane vis kažkas gaudo ir nori man pakenkti. Jei per naktį kelis sapnus sapnuodavau, bent vienas būtinai būdavo toks. Po kiek laiko pradėjau sapnuoti tai, kad rimtai kažkas nori mane nužudyti, ir tai tęsėsi šiek tiek laiko. Tada prasidėjo sapnų serija, kai mane kažkas iš tikro nužudė, tokie buvo 3 sapnai. Po to man pradėjo sapnuotis masės žmonių, kurie mane gaudo ir bando nužudyti. Įveikus pusę kažkaip pasiduodavau ir mirdavau. Dabar prasidėjo sapnai, kuriuose, kad ir kiek asmenų mane bando pagauti, visus nugaliu ir lieku sveika/gyva. ir taip aš retai kada sapnuoju, bet jei jau sapnuoju kokią naktį, tai vienas iš sapnų būtinai būna toks, be išimties. Labai jau įdomu, ką tai galėtų reikšti. Paskutinis sapnas pasitaikė toks, kad net pati savęs išsigandau. Kuo toliau, tuo keisčiau darosi. Vis gi, gal ir visai smagu taip. Įdomu, kas bus toliau. :D

Kūryba ir emocijos

Kūrybinis procesas žmogaus gyvenimo kokybei daro didžiulę įtaką, kadangi jis yra labai reikšmingas mūsų emocinei būsenai. Atsiskleisti žmogaus kūrybinei krypčiai prireikia nemažai laiko ir pastangų. Atsidūrę kūrybingumą skatinančioje ir palaikančioje aplinkoje mes daug lengviau galėsime atrasti savo kūrybinę kryptį, nei neutralioje ar priešiškoje aplinkoje. Žmogaus kūrybinis polinkis privalo būti sužadintas norint jį įsisąmoninti. Žinoma, kūrybinio proceso metu yra itin sunku atsiriboti nuo tuo metų vyraujančių emocijų, todėl yra labai svarbu tinkamai pasirinkti kryptį. Jeigu darote tai, kas jums patinka ir teikia tik geriausius jausmus, atitinkamai gerai ir jausitės. Pavyzdžiui, jeigu piešiant pasitaikančios įvairios klaidos jus vis labiau varo į neviltį - piešimas ne jums. Pasak humanizmo krypties atstovų, žmogus yra pastoviai tobulėjanti asmenybė. To žmogui ir reikia, norint gyventi tikrai pilnavertį gyvenimą. Pati kūryba yra tikrai labai plati sąvoka, kurią kiekvienas gali interpretuoti savaip.

Kad ir kaip keistai tai skambėtų, bet negatyvios emocijos mums gali taip pat pasitarnauti. Atliekant labai kruopštų darbą neigiamos emocijos padeda išvengti blaškymosi ir leidžia susikoncentruoti į atliekamą veiksmą. Darbinė įpareigojanti aplinka puikiai padeda valdyti savo savo stiprias neigiamas emocijas, ką paskui galima puikiai nukreipti į pozityvią kūrybinę darbo veiklą. Ši aplinka yra įpareigojanti ir griežta, todėl valdyti emocijas tampa privaloma. Po truputį mokantis  valdyti neigiamas emocijas tai galima bus pritaikyti ne tik darbinėje aplinkoje, bet ir kasdieniniame gyvenime. Pati nejučiomis pradėjau naudoti emocijų nukreipimo kūrybine linkme taktiką ir tai man padėjo pasiekti puikių rezultatų kūrybos srityje, kuo labai džiaugiuosi. Tikrai keista, kad pradėjus daryti darbą jausdama blogas/neigiamas emocijas, darbo pabaigoje pradedu jausti daug pozityvesnes ir geresnes emocijas. Štai kaip mus veikia tinkamas emocijų nukreipimas.

Konkurencinė aplinka taip pat gali padėti atlikti darbus daug efektyviau ir kūrybingiau. Žinoma, konkurencijos jausmas neturi užvaldyti proto, o tik truputį pastūmėti tinkama linkme. Čia labai tinka senas geras posakis "Kas per daug - tas nesveika." Taip pat, truputis nerimo tai pat gali mums pasitarnauti padedant susikaupti prieš svarbius veiksmus. Kaip pavyzdžiui prieš egzaminą, tikrai geriau susikaups tas studentas, kuris šiek tiek jaudinasi dėl egzamino, nei tas kuriam vėjai galvoje švilpauja. 

Taigi, jei išmoksime valdyti emocijas ir nukreipti jas tinkama linkme, galėsime pasiekti puikių rezultatų gyvenime. Taip pat, neapleiskime ir neužmirškime kūrybos ir tada galėsime gyventi tikrai įdomų ir pilnavertį gyvenimą.

Santykiai ir kompromisai

Santykiai yra vienas iš labiausiai komplikuotų dalykų gyvenime. Visų žmonių mąstymas veikia skirtingai. Kas atrodo akivaizdu vienam žmogui, kitas gali to taip nesureikšminti ar net nepastebėti. Vyrų ir moterų "meilės kalba" yra visiškai skirtingi dalykai ir meilės išraiškos būdai pas vyrus ir moteris yra kitokie. Dažnai būna gana sunku suprasti vienas kitą ir poroje. Kad ir kaip gerai pažinotume savo antrąją pusę, visada atsiras dalykų, kurie kurstys konfliktus ar nesutarimus. Vis dėl to yra keli dalykai, kuriuos reikėtų žinoti, norint išvengti rimtesnių konfliktų ateityje.

• Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti, kas jūsų antrajai pusei yra svarbiausia, ką jūs galite dėl jo/jos padaryti, kas suteiktų jam/jai laimės ir paverstų gyvenimą daug lengvesniu. Tai yra visiškai abipusis dalykas puikiuose santykiuose. Žinant tai, galėsite džiuginti savo antrąją pusę, kas automatiškai ir jus padarys laimingesniu. Svarbiausia netingėti, nepamiršti ir būti dėmesingam bei pastabiam įvairiom smulkmenom, nes kitam žmogui tai gali atrodyti daug svarbiau nei jums gali atrodyti. Juk iš mažiausių smulkmenų susideda tikrai geri dalykai.
• Toliau, nebūtina visada išreikšti savo nepasitenkinimo antrajai pusei. Dažniausiai tai tampa visiškai nereikalingų konfliktų priežastimi. Verta kalbėti tik apie tuos dalykus, kurie jus tikrai stipriai trikdo ilgą laiką, tokius dalykus būtina išspręsti, norint išvengti netikėto emocijų prasiveržimo.
• Taip pat, priekaištus ir kaltinimus reikėtų pakeisti patarimais ir mandagiais pamokymais, bet su tuo irgi nereikėtų persistengti. Žmogus santykiuose neturėtų jaustis kaip vaikas, nes santykiai žmones paverčia lygiaverčiais gyvenimo partneriais.Daug ką galima pakeisti vien pradedant kitaip išreikšti savo norus. Vietoj įsakymų naudoti mandagius prašymus, vietoj pamokslų išreikšti tai, kodėl tam tikras dalykas jums yra svarbus ir panašiai. Atrodo tai akivaizdu, bet neretai pamiršta.
• Norint paversti santykius dar geresniais , nei jie yra, kiekvieną dieną privalome pagalvoti, ką mes galime padaryti dėl savo mylimojo/osios ir tai padaryti. Ar tai būtų puokštė gėlių mylimajai, ar skambutis vidury dienos, ar nuoširdus laiškas, ar tai kas jam/jai patiktų, ar koks nors palepinimas. Svarbiausia yra visad ieškoti būdo, kaip mes galime pradžiuginti antrąją pusę, nors tai ir atrodytų mažas dalykas.
• Svarbu nepamiršti visada pirmiausia išlikti draugais. Pokalbiai ir taikios diskusijos tik padeda geriems santykiams vystytis. Žmogus yra pastoviai tobulėjanti būtybė ir nėra nieko geriau, kaip mokytis iš to žmogaus, kurį mylime. Mokykimės iš kitų ir mokykime, nes tobulėjantis žmogus, tai efektyviai gyvenanti asmenybė.
• Taip pat, nesenai kažkur išgirdau puikų patarimą: "Sutikus savo mylimąjį/ąją po kurio laiko pirmas keturias minutes bendravimo negalima šnekėti apie problemas, nesutarimus ir kitus negatyvius dalykus, nes šis laikotarpis turi labai daug įtakos, kaip vystysis tolimesnis bendravimas ir kokia nuotaika jame dominuos".
• Dar vienas labai svarbus dalykas yra pastebėti smulkmenas. Gi taip malonu būna, kai antroji pusė nustebina tuo , ko norėjai jau senai, kad ir kas tai būtų. Svarbu pastebėti smulkmenas, užuominas, nepamiršti ir turėsi nuostabią progą nustebinti mylimą žmogų, nes nieko nėra gražiau už mylimo žmogaus šypseną.

Kai yra noras, galima visada rasti išeitį iš santykių problemų, svarbu, kad to norėtų abu žmonės, nebijotų kompromisų ir vienodai abu stengtųsi padaryti vienas kitą kuo laimingesniu žmogumi. Svarbiausia yra produktyvus bendravimas poroje, mokėjimas prisitaikyti prie kito ir noras būti laimingais kartu. Visa tai galioja ne tik poroms, bet ir geriems draugams, šeimai ar kitiems artimiems žmonėms.

Consent

To niekas nemoko, todėl dažnai daug kam kyla klausimų ar net nesusipratimų susijusių su šia tema. Kai kurie žmonės net nežino, kas yra tikras "sutikimas" (consent) seksualiniuose santykiuose, kas tampa vis didesne problema šiuolaikinėje visuomenėje ir kas priveda prie daugybės nereikalingų problemų ir moralinių traumų. Taigi, bandysiu apšviesti, kaip čia iš tikro kas yra.

• Jeigu žmogus nesako "ne", tai dar nereiškia taip.
• Seksualinis kontaktas be sutikimo yra prievartavimas.
• Jei žmogus yra tiek išgėręs, kad negalėtų legaliai vairuoti, jo sutikimas negalioja.
• Jei žmogų reikia įkalbinėti, tai jau nėra sutikimas.
• Jei žmogus sutiko tai padaryti vieną kartą, tai nereiškia, kad tas pats sutikimas galios ir ateityje.
• Jei yra naudojama jėga ar psichologinis smurtas, tai yra prievartavimas.
• Jei žmogus neturi galimybės pasakyti ne, tai nėra sutikimas.
• Abu žmonės seksualiniuose santykiuose privalo būti užtikrinti dėl savo ir partnerio sprendimo.
• Jei vienas žmogus bando priversti kitą jaustis kaltu, nevykusiu ar kitaip kaip blogai ir taip bando priversti kitą asmenį užsiimti seksualiniais santykiais, tai yra prievartavimas. 
•  Visada viską seksualiniuose santykiuose reikia aptarti prieš tai įvykdant.

Štai keli įdomūs filmukai šia tema:

Ir NE, šis straipsnis NĖRA feministiškas pateisinimas "Jei gailiuosi - tai yra išprievartavimas".

Allergic to bullshit

Žinot, kaip alergijos atsiranda netikėtai iš niekur arba taip pat gali dingti? Tai čia man ta pirmoji situacija. Pačiai net keista matyti save, kokia kartais būnu pikčiurna. Ne veltui. Su amžiumi ir patirtimi darausi vis labiau nepakanti ("alergiška") įvairioms nesąmonėms, kurios vyksta aplink mane ar su manimi. Na, gyveni ir mokaisi, supranti, kaip normalūs žmonės elgiasi su kitais ir kaip neturėtų elgtis ir ko atleisti tikrai negalima. Seniau kenčiau, kankinausi, kai iš tikro reikėjo paleisti dvigubai stipresnį smūgį atgal. Gal būtų mažiau išsukiotų pirštų ir riešų ar dar baisesnių dalykų dabar... Deja, per gera kai kuriems žmonėms buvau, gal kiek gaila jų buvo, nežinau. Bet jau nebeesu tokia pakanti, atsibodo tiesiog.
Ir dabar iš šono pažiūrėjus į kai kurias poras matau tiek neteisybės. Vienas elgiasi kaip egoistiškas moralinis invalidas, o kitas kenčia viską nes myli... Gaila žiūrėti kai geri žmonės taip kenčia. Matosi, kad toks žmogus nusipelnė ir galėtų turėti daug geresnį partnerį šalia, kuris iš tikro mylėtų ir gerbtų. Deja, širdžiai neįsakysi. Apart patarimų ir palaikymo nelabai kuo galiu tokiems žmonėms padėti. Ateis laikas ir patys pastebės, kad nieko gero iš tokių santykių tikrai nebus, o tik švaistomas brangus laikas. Svarbu, kad artimas draugas būtų šalia sunkiu metu ir viskas galiausiai bus gerai.
Taip pat įsitikinau, kad vyresni žmonės, net ir tėvai ne visada yra teisūs. Kiek daug klaidų jie patys pridaro. Kiek prastų patarimų duoda. Aišku, jie nori gero, bet, ko gero, nesupranta to, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, unikalus, su savo mąstymu ir nebūtinai kartos jų ar kitų klaidas. Nesupranta, kad kiekvienas nori ir turi priimti savo sprendimus gyvenime ir siekti savų tikslų. Nesupranta, kad mes patys esame atsakingi už savo likimą. Aišku, ne visi arba ne visada tėvai tokie, bet ir to pasitaiko.
Būti pakantiems nepatartina ir kenkia sveikatai, tikrai. Taigi, siūlau labai gerai pagalvoti prieš atleidžiant savajam/ajai už kokias nors nesąmones eilinį kartą. Tai taikyčiau ne tik antrosioms pusėms, bet visiems žmonėms su kuriais turite kontaktą. Jei žmogus nepadaro išvadų ir elgiasi taip pat nepakenčiamai, faktas, kad reikia greičiau tokį praspirti ir pamiršti, nes kuo toliau, tuo sunkiau bus... Jei kas negerai - kalbėkit, aiškinkitės, o ne kentėkit. Jūs nusipelnėte gero žmogaus šalia, kuris jus gerbtų. Sakykite NE pakantumui nesąmonėms.