2014 m. birželio 17 d., antradienis

Consent

To niekas nemoko, todėl dažnai daug kam kyla klausimų ar net nesusipratimų susijusių su šia tema. Kai kurie žmonės net nežino, kas yra tikras "sutikimas" (consent) seksualiniuose santykiuose, kas tampa vis didesne problema šiuolaikinėje visuomenėje ir kas priveda prie daugybės nereikalingų problemų ir moralinių traumų. Taigi, bandysiu apšviesti, kaip čia iš tikro kas yra.
  • Jeigu žmogus nesako "ne", tai dar nereiškia taip.
  • Seksualinis kontaktas be sutikimo yra prievartavimas.
  • Jei žmogus yra tiek išgėręs, kad negalėtų legaliai vairuoti, jo sutikimas negalioja.
  • Jei žmogų reikia įkalbinėti, tai jau nėra sutikimas.
  • Jei žmogus sutiko tai padaryti vieną kartą, tai nereiškia, kad tas pats sutikimas galios ir ateityje.
  • Jei yra naudojama jėga ar psichologinis smurtas, tai yra prievartavimas.
  • Jei žmogus neturi galimybės pasakyti ne, tai nėra sutikimas.
  • Abu žmonės seksualiniuose santykiuose privalo būti užtikrinti dėl savo ir partnerio sprendimo.
  • Jei vienas žmogus bando priversti kitą jaustis kaltu, nevykusiu ar kitaip kaip blogai ir taip bando priversti kitą asmenį užsiimti seksualiniais santykiais, tai yra prievartavimas. 
  •  Visada viską seksualiniuose santykiuose reikia aptarti prieš tai įvykdant.

Štai keli įdomūs filmukai šia tema:











Ir NE, šis straipsnis NĖRA feministiškas pateisinimas "Jei gailiuosi - tai yra išprievartavimas".

Allergic to bullshit

Žinot, kaip alergijos atsiranda netikėtai iš niekur arba taip pat gali dingti? Tai čia man ta pirmoji situacija. Pačiai net keista matyti save, kokia kartais būnu pikčiurna. Ne veltui. Su amžiumi ir patirtimi darausi vis labiau nepakanti ("alergiška") įvairioms nesąmonėms, kurios vyksta aplink mane ar su manimi. Na, gyveni ir mokaisi, supranti, kaip normalūs žmonės elgiasi su kitais ir kaip neturėtų elgtis ir ko atleisti tikrai negalima. Seniau kenčiau, kankinausi, kai iš tikro reikėjo paleisti dvigubai stipresnį smūgį atgal. Gal būtų mažiau išsukiotų pirštų ir riešų ar dar baisesnių dalykų dabar... Deja, per gera kai kuriems žmonėms buvau, gal kiek gaila jų buvo, nežinau. Bet jau nebeesu tokia pakanti, atsibodo tiesiog.
Ir dabar iš šono pažiūrėjus į kai kurias poras matau tiek neteisybės. Vienas elgiasi kaip egoistiškas moralinis invalidas, o kitas kenčia viską nes myli... Gaila žiūrėti kai geri žmonės taip kenčia. Matosi, kad toks žmogus nusipelnė ir galėtų turėti daug geresnį partnerį šalia, kuris iš tikro mylėtų ir gerbtų. Deja, širdžiai neįsakysi. Apart patarimų ir palaikymo nelabai kuo galiu tokiems žmonėms padėti. Ateis laikas ir patys pastebės, kad nieko gero iš tokių santykių tikrai nebus, o tik švaistomas brangus laikas. Svarbu, kad artimas draugas būtų šalia sunkiu metu ir viskas galiausiai bus gerai.
Taip pat įsitikinau, kad vyresni žmonės, net ir tėvai ne visada yra teisūs. Kiek daug klaidų jie patys pridaro. Kiek prastų patarimų duoda. Aišku, jie nori gero, bet, ko gero, nesupranta to, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, unikalus, su savo mąstymu ir nebūtinai kartos jų ar kitų klaidas. Nesupranta, kad kiekvienas nori ir turi priimti savo sprendimus gyvenime ir siekti savų tikslų. Nesupranta, kad mes patys esame atsakingi už savo likimą. Aišku, ne visi arba ne visada tėvai tokie, bet ir to pasitaiko.
Būti pakantiems nepatartina ir kenkia sveikatai, tikrai. Taigi, siūlau labai gerai pagalvoti prieš atleidžiant savajam/ajai už kokias nors nesąmones eilinį kartą. Tai taikyčiau ne tik antrosioms pusėms, bet visiems žmonėms su kuriais turite kontaktą. Jei žmogus nepadaro išvadų ir elgiasi taip pat nepakenčiamai, faktas, kad reikia greičiau tokį praspirti ir pamiršti, nes kuo toliau, tuo sunkiau bus... Jei kas negerai - kalbėkit, aiškinkitės, o ne kentėkit. Jūs nusipelnėte gero žmogaus šalia, kuris jus gerbtų. Sakykite NE pakantumui nesąmonėms.

2014 m. gegužės 7 d., trečiadienis

Meilė - apgaulingas reikalas

Ir vis gi ta meilė pasirodo yra toks apgaulingas dalykas... Kai užklumpa pirmoji meilė, nežinai kur dėtis, jautiesi taip gerai, viskas aplink nuostabu, kol ta meilė neišblėsta ir lieka rutina, kasdienybė, prasideda ginčai ir priekaištai. Racionaliai pradėjus mąstyt pamatai daugybę dalykų, dėl kurių su tuo žmogumi net neturėjai būti ar kas buvo pakankamai stiprūs signalai, kad jau reikia pasitraukti. Deja, meilė užtemdo protą, ypatingai pirmoji... Visai nenuostabu, kad ir man taip buvo nutikę.
Susipažįsti su žmogumi, jis pasirodo toks įdomus ir draugiškas, malonus. Kuo daugiau bendrauji, tuo daugiau randate panašumų tarp jūsų. Artimai susidraugaujate, jaučiatės, kaip artimos sielos. Tada prasideda flirtas, kuris perauga į rimtesnius jausmus ir veiksmus, o tada jau ir prasideda toji meilė ir draugystė. Atrodo viskas taip paprasta ir gražu, bet iš tikro taip nėra. Pradžioje vienas nuo kito slepiate visas savo ydas, blogus ar erzinančius įpročius, savo praeities darbelius, viską, kas galėtų sugadinti mylimojo nuomonę apie jus. Kalbu iš savo patirties, tai nėra gerai būsimiems santykiams. Kad ir kaip būtų sunku elgtis visiškai natūraliai prie žmogaus, kuris tau patinka, bet taip elgtis sąžiningiausia ir prieš save ir prieš tą žmogų. Ir taip man aišku, kad dabar pasipils komentarai, kad ne, taip tikrai nėra, visi ir elgiasi natūraliai, bet tikrai taip nėra, tikrai ne visiškai. Bet kokiu atvėju, su laiku viskas, kas buvo taip kruopščiai slepiama pasirodo ir tada prasideda ginčai ir pykčiai. Kitaip ir būt negali. Iš tokios situacijos ir atsiranda tokie kaltinimai kaip : "Tu pasikeitei, nebeesi toks, koks buvai seniau. Man trūksta dėmesio. Tu seniau buvai švelnesnis, dėmesingesnis, geresnis...". Ne, jis visad buvo toks, tiesiog baigėsi jo vaidinimas ir pasirodė žmogus, koks jis iš tikro yra visu gražumu. Ir pamatai, kad žmogus mylėjo iš tikro ne tave, o tokį tavo paveikslą, kurį bandė susikurti savo vaizduotėje. Dabar viskas taip akivaizdu, kaip norėjau, kad tai būtų buvę tada... Tiek nerimo ir širdies skausmo būčiau išvengus savo gyvenime...
Dabar yra viskas kiek kitaip. Dabar jaučiu, kaip viskas yra iš tikro. Stengiuosi viską gerai išanalizuoti ir apgalvoti, o tik tada imtis veiksmų ar priiminėti sprendimus. Išmokau atskirti protą ir jausmus, o tik viską gerai apgalvojus pradedu juos derinti. Dabar viskas atrodo taip tikra. Nėra viskas jau taip tobula, bet būtent tokie dalykai viską ir paverčia tokiu nuostabiu dalyku, kaip tikroji meilė. Dar su niekuo nesijaučiau taip gerai ir negalėjau būti iš tikro savimi. Iš nieko dar nesulaukiau tokio didžiulio ir nuoširdaus palaikymo ir skatinimo tobulėjimo link. Niekas nebuvo taip pasiryžęs manęs ginti nuo visko ir visų, kas linki man blogo. Niekas dar taip nuoširdžiai ir tyrai nesirūpino manimi. Niekas manęs taip stipriai nemylėjo... Manęs tokios, kokia esu, o ne tokios, kokią norėtų mane matyti. Ir pati aš taip pat rūpinuosi savo mylimuoju, padrąsinu, palaikau jį, skatinu tobulėti, lepinu visaip, kaip sugebu... Kiekviena minutė praleista drauge yra man labai brangi. Ir būtent dabar tikrai jaučiu, kad viskas yra tikra... Visa kita buvo niekas, palyginus su tuo, ką turiu ir jaučiu dabar... :)

2014 m. gegužės 3 d., šeštadienis

Feministė ?! Ne - Teisinga Moteris

Neretai esu pavadinama "feministe" už tam tikrus mano pasisakymus ir mintis. Tai priverčia susimąstyti, tai sakoma iš gerosios ar iš blogosios pusės? Kaip taip kardinaliai gali pasikeisti vienas dalykas, iš visiškai pozityvaus į visiškai negatyvų? Tikrasis feminizmas prasidėjo septintojo dešimtmečio antroje pusėje tam, kad moterys gautų visas pilietines teises, kokias jau turėjo vyrai. Dabartinis feminizmas tai "moterų" išsikalinėjimai: lakstymas ir protestavimas pusnuogėms viešumoje, visiška nepagarba kitiems žmonėms, norėjimas daugiau teisių, nei turi visi ir visa kita. Kas nežino, apie ką kalbu, galite pagooglinti organizacijos Femen veiklą ir tada suprasite. Kaip visa tai taip stipriai pasikeitė? Iš kur iš viso atsirado šios neracionalios būtybės? Asmeniškai aš esu už lygias vyrų ir moterų teises į viską, dėl to ir esu kartais pavadinama "feministe".
Aš negaliu pakęsti paprasčiausios nepagarbos žmogui. Kai išgirstu sakant: : "Taip ji elgiasi nes jai PMS." - taip ir norisi paleisti į galvą tokiam asmeniui pirmą po ranka pasitaikiusį daiktą. Taip savo durnus spėjimus grindžia tik visiški idiotai ir nesubrendėliai, kurie net realiai nesupranta, kas tai yra. Tarkim, jei vyras pasielgia neracionaliai, tai kokią negalią jam taikytumėte? Matyt sunki diena buvo, gal išsiblaškęs ar dar kas... O moteris kažkaip sugalvoja iš karto žeminti, nors gal ir jai pasitaikė sunki diena. Kas čia per suknisti dvigubi standartai? Moterys gi žmonėms gyvybę suteikia, kaip galima jų taip negerbti...
Kas sakė, kad moterys nemoka vairuoti ar negali pasikeisti savo mašinos padangos jei ji sprogsta. Eismo įvykių statistika aiškiai rodo, kad moterys padaro ženkliai mažiau avarijų, nes jos yra daug atsargesnės, kai vairuoja. Jos nelaksto kaip beprotės, norėdamos parodyt kokią galingą mašiną turi, ne kaip kai kurie vyrai. Taip pat, jei sugebam vairuoti, sugebėsim ir padangą pasikeisti, ne tragedija. Žinoma, jei šalia yra vyrukas džentelmenas, kodėl gi nepaprašius jo pagalbos? Mes visi gyvename bendruomeniškumo principu - jei padės mums, mes rasime būdą, kaip padėti jiems, viskas yra taip paprasta.
Kas sako, kad moterų vieta virtuvėje? Ko gero tie, kurie nežino ką su jomis iš viso daryti. Taip kalba nesubrendėliai, kurie nesusiras jokios padorios moters kol turės tokį požiūrį, o jei ir ras, tai ji neištvers ilgai su tokiu. Gaminti moka ir gali VISI. Visi tai ir privalo daryti. Ir iš vis, gaminimas kartu gali būti vienas iš smagiausių užsiėmimų, ką galima nuveikti porai drauge.
Moterys taip pat gali ir turi rodyti savo vyrui dėmesį, iškepti jam pyragą, sausainių ar keksiukų ir jį kartais palepinti staigmenomis. Tai taikoma abiems asmenims santykiuose, be išimčių. Taip pat, vyras neprivalo visada už viską mokėti, kai susitikinėja su moterimi. Tai yra paprasčiausias žmogaus išnaudojimas. Aišku kartais malonu būti ir taip palepinamai, bet nereikia pradėti tuo piknaudžiauti.
O darbų skirstymas į vyriškus ir moteriškus yra taip pat labai netikslinga. Pati gyvenime dariau viską. Esmė yra tokia, kiekvienas žmogus daro tai, ką sugeba, o ne tai kas jam primetama.

2014 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis

Mintys apie santykius | Ką daryti ir ko vengti

Kai gyvenimas užspaudžia į kampą, nervai jau atrodo tuoj visai neatlaikys, tiek daug minčių galvoje ir tiek mažai laiko, nes jį visą suryja mokslai, tada gimsta geriausios mintys ir įdomiausi blogo įrašai. Jau senokai pastebėjau, kad geriausiai man rašosi, kai esu kupina neigiamų emocijų, kurių šiandien, kaip niekada, buvo daug. Na, bet rašysiu aš tikrai ne apie tai.
Patirtis yra geriausia gyvenimo mokytoja, kuri man per gyvenimą parodė daugybę naudingų dalykų. Aišku, svetima patirtis neprilygsta savajai, bet jeigu esate iš žmonių, sugebančių tinkamai pasinaudoti svetima patirtimi, tai šis įrašas turėtų jums būti naudingas. Dauguma iš mano minimų dalykų atrodo savaime suprantami, bet, deja, daugumos užmiršti, taigi, susiruošiau priminti tai liaudžiai, kurie nori turėti gerus santykius ateityje arba atgaivinti turimus.

Norint gerų santykių, žinoti:
  • Visų svarbiausi dalykai yra pagarba ir pasitikėjimas vienas kitu.
  • Kiekviena idėja yra svarbi, reikia padrąsinti vienas kitą ar padėti tai įvykdyti, nes jei tai buvo paminėta, reiškiasi tai yra svarbu.
  • Palaikyti vienas kitą tai nereiškia visada turėti vienodą nuomonę visais klausimais. 
  • Skirtingų nuomonių aptarimas turi virsti diskusija, o ne ginču.
  • Mitai, kad merginom patinka blogi berniukai o vaikinam - blogos mergaitės yra visiška nesąmonė rimtuose santykiuose. Taip, gal tai kartais ir įdomu... vienai dienai...
  • Merginoms patinka tikri džentelmenai, kurie rodo susidomėjimą jomis, atidaro duris ar panašiai rodo dėmesį. Merginos tikrai įvertins tai ir ras kaip atsidėkoti tikram džentelmenui.
  • Net ir paprasčiausia pievoje nuskinta gėlytė ar puokštelė gali praskaidrinti merginos nuotaiką visai dienai.
  • Vaikinams patinka moteriškos moterys: rūpestingos, švelnios, kurios skaniai pamaitina... Taip, per vyro skrandį galima patekti į jo širdį... Iš dalies... Tik to tikrai nepakanka.
  • Ne viduramžiais gyvenam, vyrai tikrai neprivalo už viską visada mokėti. 
  • Jeigu esate santykiuose, tai nereiškia, kad nebereikia eiti į pasimatymus. Reikia ir net būtina eiti į pasimatymus su savo antrąja puse, norint išvengti rutinos santykiuose.
  • Įvairios netikėtos staigmenos tik paįvairina santykius ir palaiko tą ugnęlę degančią širdyje.
  • Santykiai prasidėję nuo paprasčiausios draugystės yra patys tvirčiausi santykiai.
  • Būti iniciatyviam santykiuose yra labai geras bruožas, kuris padeda ir antrajai pusei būti tokiai.
  • Reikia pastebėti net ir pačius mažiausius dalykus, ar tai būtų nauja šukuosena, papuošalas, išskirtinai didelė šypsena ar dar kas. Netikėti komplimentai labai maloniai paglosto širdį. Tai taikoma abiems pusėms.
  • Jei esate vienoje organizacijoje ar darbe, palikite dalykinių reikalų aptarimus už santykių ribų. Tai padės išvengti daugybės nereikalingų pykčių.
  • Negalima nuvertinti žmogaus, jo idėjų, tikslų...
  • Pastovūs klausinėjimai, ką norėtų nuveikti jūsų antroji pusė, tikrai nėra tinkama santykių taktika.
  • Nereikia bandyti pakeisti savo antrosios pusės, bet reikia jam/jai padėti tobulinti save ir savo gyvenimo stilių.
  • Nereikia skatinti ar palaikyti antrosios pusės žalingų įpročių. Tai kenkia jums abiems.
  • Patarti/padėti apsispręsti net ir dėl mažiausių sprendimų, jei to reikia.
  • Sunkiais momentais visada vienas kitą palaikyti, pamiršus visus principus.
  • Santykiuose iš viso principai neturi galioti. Parašai/paskambini kai nori, o ne kai sulauki kol parašo antroji pusė.
  • Antrąją pusę reikia mylėti tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokią ją nori matyti tu.
  • Net perkant rūbus/batus/papuošalus reikia patarti antrajai pusei. Dvi nuomonės tikrai geriau už vieną. Ir kas per eretikas sakė, kad apsipirkinėti kartu negali būti smagu?
  • Neversti žmogaus daryti ko jis nenori ir įkyriai neįkalbinėti.
  • Daryti ką nors, kas liečia jus abu TIK gavus tvirtą sutikimą.
  • Atkalbėkite vienas kitą nuo impulsyvių sprendimų, dėl kurių ateityje galite gailėtis.
  • Priimant svarbius abiem sprendimus būtinai pasitarti ir prieiti kompromisą.
  • Nepamiršti supažindinti antrosios pusės su savo draugais, šeima.
  • Trumpos išvykos dviese yra vienas iš geriausių laiko praleidimo kartu būdų.
  • Patartina nuveikti kartu ką nors ekstremalaus. Tokiomis sąlygomis pamatysite tokią žmogaus pusę kurios dar nematėte.
  •  Klauskite savo antrosios pusės nuomonės įvairiausiais klausimais. Juk malonu, kai jauti, kad Tavo nuomonė yra tikrai svarbi.
  • Nepavydėti visiškai be pagrindo ir nekelti pavydo scenų.
  • Humoras yra labai gerai, tik vietoje, laiku ir ne per daug.
  • Jei matai, kad antrajai pusei kažkas negerai, o paklausus jis/ji neatsako kas yra, reiškia toliau klausinėti nereikia. Reikia tiesiog apkabinti ir palaikyti morališkai, o kai ateis laikas ir jei to reikės antroji pusė pati papasakos kas negerai.
  • Negalima žmogaus kamantinėti apie jo/jos praeitį. Jei ko žmogus nenori pasakoti, tai jo/jos reikalas.
  • Reikia ne klausinėti, o stebint ir klausantis žmogaus išsiaiškinti, kas jam patinka. Taip parodysite, kaip jums rūpi jūsų mylimasis/mylimoji.
  • Svarbu nepamiršti paminėti, bent jau paprastai, įvairių sukakčių ir švenčių.
  • Jeigu abejojate dėl savo santykių, prieš priimant lemtingą sprendimą gerai pagalvokite, dėl ko jūs pamilote savo antrąją pusę, kuo jums jis/ji yra brangus, kodėl jums su juo/ja buvo labai gera. Gerai viską apmąsčius nuoširdžiai pakalbėkite su antrąja puse, be jokių pykčių, ginčų ir kaltinimų. 
  • Didžiąją dalį santykių problemų galima išspręsti paprasčiausiu nuoširdžiu pokalbiu. Svarbu mokėti vienas kitą išklausyti ir padaryti tinkamas išvadas.
Galėčiau rašyti ir rašyti dar daugybę patarimų, bet jau bijau, kad jau kartojuosi, taigi sustosiu čia. 
Mielieji, linkiu jums nuostabiausių santykių. Svarbiausia, Mylėkite ir būkite Mylimi.