LTJS Arbatėlė

2013 metų kovo 22 dieną LTJS Kauno skyrius surengė akciją "Arbatėlė", kurios metu praeiviams buvo nemokamai dalinama arbata. Taip pat, susidomėję žmonės gavo mūsų organizacijos skrajutes ir laikraštį Jaunimo Ugnis. LTJS nariai pasakojo praeiviams apie mūsų organizacijos veiklą ir tikslus. Kadangi buvo labai šalta, ši akcija sulaukė didelio pasisekimo. Dauguma žmonių mus sveikino už tai ką darome ir linkėjo sėkmės mūsų organizacijai. Sutikome nemažai žmonių, kurie žadėjo pasidomėti mūsų veikla, o gal net ir prisijungti prie organizacijos. Ateityje reikėtų surengti daugiau tokių akcijų.

Nejau istorija kartojasi..?

Jau gana ilgai galvoje sukasi toks klausimas: Kodėl Lietuvoje yra tiek mažai mūsų Tėvynę mylinčio ir gerbiančio jaunimo? Juk tai turėtų būti didžiulė garbė, kad turime tokią Tėvynę, kurią nuo priešų atkakliai gynė mūsų protėviai. Juk ne veltui ją gynė... Bandžiau ieškoti priežasčių, kodėl dabar Lietuvoje yra tokia sunki situacija ir, deja, jų yra gana daug. Žinoma, veiklūs ir Tėvynę mylintys asmenys stengiasi iš visų jėgų, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau patriotiškai nusiteikusio jaunimo. Aš pati, visai nesenai įsitraukiau į veiklą, kurios tikslas ugdyti ir puoselėti patriotizmą. Iki susipažįstant su tam tikrais žmonėmis, aš net nežinojau, kad tokia organizacija iš viso egzistuoja, todėl esu labai laiminga atradusi šią organizaciją. Aišku, jeigu ne teisingas tėvų bei mokyklos auklėjimas, manau, dar klausimas ar būčiau tuo susidomėjusi, kaip dabar. Taigi, čia bandysiu identifikuoti ir aptarti priežastis, kodėl Lietuvoje yra tiek mažai patriotiško jaunimo.

• Auklėjimas. Pirmas žingsnis teisingu gyvenimo keliu yra teisingas vaikų auklėjimas. Praktiškai tik nuo to priklausys augančio vaiko vertybės ir įsitikinimai, kaip tėvai juos auklės. Jeigu tėvai rodys gerą pavyzdį, patys būdami patriotai ir mylintys savo Tėvynę Lietuvą, vaikai greičiausiai paseks jų pavyzdžiu.
• Švietimas mokyklose. Švietimas vaidina labai svarbų vaidmenį jauno žmogaus vertybių formavimesi. Jeigu mokykla ugdys patriotiškai nusiteikusius, gerbiančius savo Tėvynę žmones, tikėtina, kad didelė dalis jų pasuks teisingu gyvenimo keliu.
• Draugų įtaka. Savaime suprantama, kad jaunas žmogus, norėdamas pritapti draugų kompanijoje, perims daugumos propaguojamas vertybes ir įsitikinimus. Taigi, jaunimui reikia labai atsargiai rinktis savo draugų ratą.
• Aplinkos nuomonė. Tikrai mažai žmonių norėtų prisijungti prie tai mąstančių asmenų, kuriuos smerkia didžioji dalis piliečių. Baisiausia, kad tikrų patriotų nepalaiko net dabartinė valdžia. Visur jie yra vaizduojami kaip naciai, rasistai, baisūs žmones ir tikrai mažai kas juos palaiko. O taip yra todėl, kad žmonės yra neteisingai informuojami apie patriotų veiklos pobūdį ir jų veiksmus. Per renginius mieste dažnai tenka išgirsti visokių klaidingų replikų, kaip: "naciai jie", "skinai" ir pan.
• Neteisingas vertinimas. Dabartinis patriotiškas jaunimas yra stipriai nuvertinamas. Žinodami klaidingus faktus dauguma žmonių smerkia taikiai ir patriotiškai nusiteikusį jaunimą, neišsiaiškinę tikrosios tiesos. Tai demotyvuoja jaunimą ir tik stipriausi lieka ginti savo nuomonės.
• Nesaugumo jausmas. Kaip jau esu minėjusi, buvau patekus į gana nemalonią situaciją. Vien tik dėl to, kad įsitraukiau į šią veiklą, man buvo grasinta, aišku - anonimiškai. Ir girdėti, kad tai nutinka daug kam. Taigi, ir tai verčia dalį jaunimo atsargiai žiūrėti į patriotišką veiklą.
• Nepalanki valdžios nuomonė. Kur tai matyta, kad valstybės valdžia nepalaikytų savo šalies patriotų?! Lietuvoje kaip tik dabar yra tokia situacija.
• Manipuliavimas žiniasklaida. Jei asmuo ar organizacija turi pakankamai pinigų, tai jie gali lengvai nusipirkti sau palankių straipsnių. Ir čia jokios teisybės nėra ir nebus, viską valdo pinigai ir pažintys. Taigi, patys žmonės turi atsirinkti, kas yra tiesa, o kas ne.
• Valdžios sudarytas Lietuvos įvaizdis. Ne kartą teko girdėti tokius žodžius: "Kodėl turiu mylėti Lietuvą jei ji nemyli savo piliečių? Mokesčiai aukšti, didžiulės kainos, čia neįmanoma gyventi paprastam žmogui." Šie žodžiai yra gana klaidingi. Visų pirma, Lietuva nėra atsakinga už tai, ką su ja padaro valdžia, taigi, ne Lietuva mūsų nemyli, o Lietuvos valdžia. Antra, ta valdžia, kurios sprendimais visi taip skundžiasi, buvo išrinkta tų pačių Lietuvos piliečių. Žinoma, gali būti, kad tai vyko neteisėtais būdais, bet tai šio fakto nekeičia. 

Galiausiai, Lietuvos patriotiškas jaunimas yra tiesiog neteisingai suprasti/vertinami asmenys. Nesenai patekusi į tokių žmonių ratą, iš karto pastebėjau, kad tai kas skelbiama žiniasklaidoje, smarkiai prasilenkia su realybe. 2013 kovo 11-osios įvykiai puikiai parodė, kokie yra Lietuvos patriotai. Valdžiai neleidus surengti šventės, ji vis tiek buvo surengta; tvarkingai, patriotiškai, be incidentų. Kartojasi prieš daugybę metų buvę įvykiai, kurie grindė kelią Lietuvos nepriklausomybės link. Nejau ir dabar jaunimas turi kovoti dėl savo laisvės būti patriotais..?

Kovo 11-osios pėsčiųjų žygis

2013.03.09 vyko žygis skirtas paminėti Nepriklausomybės atkūrimui ir Lietuvos Sąjūdžio 25-čiui. Renginį organizavo "Kovo 11-osios gatvės bendrija". Dalyviai galėjo rinktis kokį atstumą nori įveikti, 11 ar 22 kilometrus. Kaip ir dažnai nutinka, į renginį atėjau miegojus vos kelias valandas, bet su puikia nuotaika ir užsidegimu. Mūsų komandoje buvo nedaug žmonių, bet ne kiekybėje esmė. Kompanija buvo labai gera. Kiekvienas gavome asmeninę kortelę su savo kodu, komanda gavo žygio žemėlapį. Užregistravę savo komandą pradėjome žygį. Viskas prasidėjo gana keistai, čia ko gero kaltos organizavimo spragos. Dalyviai pradėjo žygį ne vienu metu, todėl viskas atrodė kiek padrikai. Vadovaudamiesi žemėlapiu ir orientyrais žygiavome link tikslo. Nors ir ryte buvo 11 laipsnių šalčio, bet kažkodėl to nesijautė. Na, tik rankos šiek tiek šalo. Gerai, kad buvau pasiėmus dar vienas pirštines, tai galėjau pagelbėti žmogeliui, kuris savąsias buvo pamiršęs. Pakeliui buvome pakviesti užeiti į muziejų. Toliau eidami vos nepražiopsojome pirmojo punkto, kur ant kortelių buvo užklijuojamas lipdukas, kad praėjome punktą. Buvo sudarytas gana įdomus maršrutas. Pagaliau pamačiau "Pelėdų kalną", kurį jau labai senai galvojau aplankyti. Žygį baigėme patys pirmieji, tada gavome diplomus. Nors ir smagiau žygiuoti gamtoje, bet ir šis žygis man visai patiko. Visgi, tai nauja gera patirtis.

Savęs Paieškos | Tobulėjimas

Prieš kurį laiką širdyje pradėjo kirbėti įvairios mintys. Sutikusi daug žmonių atradusių savo mylimą veiklą/pašaukimą pati pajutau, kad man kažko smarkiai trūksta.Pasijaučiau kaip žmogus be savo vietos po Saule. To pasekoje apėmė labai bloga nuotaika, vos ne iki depresijos. Taigi ir prasidėjo mano "savęs" paieškos...

Bandžiau pradėti vėl, kaip ir seniau, tapyti. Deja, kai įkvėpimo nėra, tai ir tapyti nesiseka. Paskui vėl pradėjau gamintis sau papuošalus. Tai laimės ir pilnatvės jausmo taip pat nesuteikė. Gaila, bet senoji mano veikla nebeteikė laimės kaip seniau...

Jau gana senai norėjau pradėti sportuoti, bet niekaip neprisiruošdavau pradėti normaliai lankyti sporto klubą. Nors namie sportuodavau, bet nejaučiau norimo efekto. Taigi, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms pradėjau lankyti sporto salę. Kažkaip nesinorėjo tikėti tais, kurie sakydavo, kad sportas pakelia nuotaiką, bet pati įsitikinau, tai yra tikra tiesa. Nors ir iš treniruočių grįžtu labai pavargus, viską skauda, bet šypsena mano veide pasirodo daug dažniau nei prieš tai. Jaučiuosi vis geriau ir geriau. Tiesiog reikia kažkaip sugebėti neprarasti motyvacijos. Pradėjus sportuoti savaime pasikeitė ir keli kiti mano įpročiai, kurie tikrai buvo nelabai į sveikatą man. Gal ir dėl to savijauta pagerėjo.

Išvaizdos pokyčiai po sunkių išgyvenimų visada pakelia nuotaiką. Nors ir nesigavo viskas taip, kaip norėjau kad atrodytų, tai vis tiek šaunus pokytis.

Po truputį bandau atgaivinti ir kitą užmirštą pomėgį - knygų skaitymą. Savišvieta visada man suteikdavo teigiamų emocijų ir net gi šiokį tokį pilnatvės jausmą. Gaila, dabar tam laiko yra labai mažai, nes studijos, sportas ir kitokia veikla suryja daugiausia mano laiko. Taip pat, sunku rasti įdomios literatūros. Na, bet tai yra mažiausia problema. 

Gerai pagalvojus, visai nesupykčiau jei para būtų bent dvigubai ilgesnė, atsirastų laiko viskam.

Iki visiškos pilnatvės dar kažko smarkiai trūksta, taigi, paieškos dar tęsiasi...

Tokia tai SITUACIJA

Po to kai viešoje erdvėje paskelbiau apie savo pažiūras/įsitikinimus, sulaukiau įvairaus pobūdžio išpuolių: nuo trolinimo, apsižodžiavimo iki RIMTŲ GRASINIMŲ. Po vasario 16-osios eitynių prasidėjo didžiausia tokių nesąmonių banga. Su tais žmonėmis ginčytis neturiu nei noro nei laiko, todėl bandysiu apie visus iškilusius klausimus parašyti čia. P.S. Praktiškai visi išpuoliai buvo anoniminiai (kokie drąsūs pult kitus, slepiantis už ekrano).

Patriotė buvau ir mylėjau Lietuvą visą gyvenimą. Taip buvo skiepijama šeimoje ir mokykloje nuo mažų dienų. Taigi, tai kad sudalyvavau tokiame renginyje, nereiškia, kad vieną dieną netyčia sugalvojau, kad dabar jau būsiu tokia.

Būti patriotu tikrai nereiškia to, kad turi visoje viešojoje erdvėje reikštis VIEN TIK taisyklinga lietuvių kalba, naudoti TIK lietuviškus slapyvardžius. Taip galvoja tik apgailėtinai riboti žmonės, nesuprantantys, ką iš tikro reiškia mylėti Lietuvą.

Mano tinklaraštis yra skirtas TIK mano draugams ir kitiems bendraminčiams. Jei kažkam jis nepatinka, tiesiog neskaitykit ir neaiškinkit man, kaip ką turiu daryti, nes man tikrai neįdomi nuomonė žmonių, kurie realiai manęs net nepažįsta. Aš nesuprantu, kam griaut tai, kas kitiems svarbu, užuot kūrus kažką pačiam. Na taip, aišku griauti visada buvo lengviau, bet tai tavęs nedaro geresniu žmogumi. Jeigu realiai manęs nepažįsti ir nesutinki su mano nuomone, tiesiog patylėk. Man rūpi TIK draugų, kuriuos aš gerbiu nuomonė ir kritika. Taigi nesivarginkit.

Žmonės tikrai negimsta viską tobulai mokėdami ir suprasdami. Laikui bėgant mes įgauname vis daugiau patirties bei žinių, todėl nuomonės pokyčiai yra visiškai normalus dalykas.

 Jau ne vieną žmogų žinau, kurį įvairūs "troliai" puola viešojoje erdvėje dėl jų įsitikinimų ar kitokios nuomonės. Ką daryt, kad tiek daug žmonių be savo gyvenimo, kuriems įdomiau knistis kitų gyvenime, nei susikurti savo.

Apie grasinimus dėl kitų priežasčių: Pirmiausia gerai įsitikinkite, kas ką kam padarė, prieš grasindami. Susidoroti su žmogumi dėl to ko tiksliai net nežinai tikrai ne gudriausia mintis.