2012 m. gegužės 14 d., pirmadienis

Reasons to smile


Gražūs brangaus žmogaus žodeliai prieš pat užmiegant
Draugo šypsena
Laikymasis už rankų su brangiu žmogum
Gėlės
Nuoširdus šiltas apkabinimas
Maloni netikėta staigmena
Geras masažas
Senų albumų žiūrinėjimas
Mažučiai gyvūnėliai
Iškylos
Puodelis mėgstamos kavos
Kai kas nors džentelmeniškai atidaro duris
Mielos smulkmenėlės
Saulėtos nuostabios dienos
Žvaigždėtos naktys
Geros dainos
Bučiniai
Atsibudus perskaityti mielą žinutę iš brangaus žmogaus
Balionai
Geri filmai
Road trips
Kvapnios žvakės
Gera kompanija
Krentančios žvaigždės
Beprotiški pasivažinėjimai
Naktys gamtoje
Geri filmai
...

2012 m. kovo 13 d., antradienis

Kyokushin karate 2012 | Osu


Lietuvos kyokushin karate jaunių ir suaugusiųjų čempionatas 2012.03.10
Tikrai įspūdingas renginys. Labai patiko. Šaunuoliai.
Daugiau foto mano FB.






















2012 m. kovo 2 d., penktadienis

Hatred


Viena iš didžiausių problemų tarp merginų yra pavydas. Jau nuo vaikystės mes visi esame verčiami konkuruoti tarpusavyje, laimėti ir būti geriausiems. Ir bėgant metams tai tęsiasi. Merginos varžosi tarpusavyje, nori būti gražiausios, protingiausios, seksualiausios, geriausios, mylimiausios... Tendencija varžytis ryškiausia tarp merginų, nors taip elgiasi ir vaikinai. Kas yra blogiausia, kad kaikurios merginos, matydamos kitas merginas, kurioms gerai sekasi, gal netgi geriau nei joms, pradeda nesveikai pavydėti ir kenkti joms. Taip darydamos jos tikrai netaps geresnėmis. Iš viso, nereikia tarpusavyje lygintis. Tai yra tikrai neprotinga. Lyginant save su kitomis, mes užsikrauname sau papildomų problemų gyvenime. Būti geriausia, betkokiomis priemonėmis, kurios skaudina kitus žmones, yra tiesiog kvaila. Jau galiausiai viskas išaiškėja. Manau būtų protingiausia nustoti varžytis tarpusavyje ir tiesiog būti draugėmis. Intrigos ir dramos, tai dar vienas bereikalingas papildomas galvos skausmas. Kam mums to reikia?

2012 m. vasario 22 d., trečiadienis

Aš tikiu . . .


Ar žmonės šiais laikais dar gali būti nuoširdūs? Ar čia tik aš tokia senamadiška ir naivi, esu nuoširdi ir tikiuosi to iš kitų? Ar tik aš jaučiu poreikį rūpintis žmonėmis kurie man iš tikro rūpi? Keistas jausmas, kai atrodo, kad to reikia tik man. Ech... tokia aš ir tokios mano senoviškos pažiūros. Sunku taip, bet ką padarysi...
Vyksta dideli pokyčiai mano gyvenime. Pats laikas pamiršti tai, kas taip ilgai skaudino širdį, nors tai ir labai sunku padaryti. Bet reikia... Net pagalvojus apie tai per kūną nueina tokie nemalonūs šiurpuliukai. Koks paradoksas: kaip, tai kas kadaise suteikė tiek laimės ir šiltų jausmų gali dabar taip skaudinti... Viskas, man gana to, atėjo ir į mano kiemą šventė.
Kai būna graži pradžia, viskas baigiasi blogai, o kas būna kai pradžia nėra tokia tobulai graži? Įdomu kaip visa tai baigsis. Na, nenoriu, kad baigtųsi. Noriu, kad tai tęstųsi ilgai ilgai ir vis geryn... O kad taip viskas būtų kaip noriu. Sunku, labai sunku, bet reikia stengtis iš visų jėgų dėl savo laimės. Gal neužlipsiu dar kartą ant to pačio grėblio. Aš tikiu.


***
Negali būti nieko geriau už smagų laiką praleistą su nuostabiais žmonėmis...


Labai vertinu šitą šypsenėlių meistrę. Žinoma, geriau vėliau nei niekada. Su laiku pasirodo kas kaip yra iš tikro. Džiaugiuosi ;)*