Rudens pleneras 2010

Pirmą kartą dalyvavau rudens plenere ir man ten laaaaaabai patiko. Šaunus renginys, kaip tik man. Turiningai praleidau dieną, tik kad labai sušalom visi. Galvojau tapyt, bet per šalta buvo man, tai tik fotografavau. Kol kiti tapė, mes apėjom santaką, ten padarėm neblogų nuotraukų. Pakankamai graži diena buvo. Dalyvių buvo nemažai, visi įsitaisė kur norėjo. Mums pasisekė rasti labai patogią vietelę. Nors dabar labai sloguoju ir kosėju, nesigailiu, kad dalyvavau.

Instruktažas:

Kiti dalyviai:

Naujasis mokytojas:

Mūsų dailės mokytoja:

Skulptūros autoriai:

Kiti dalyviai:

Déjà vu

Kaip aš nemėgstu šio reiškinio, o šiandien kaip tik tai man ir nutiko. Toks jausmas, kad man ne visi namie, ar ką?... Fuuuu. Taip nekenčiu to...
Jau trečias puodelis mėtų arbatos, o galvoje vis tiek dar lyg maršus groja. Taip plyšta galva, net nesuprantu nuo ko. Pulsas pagreitėjęs, pati kažkokia nesveikai pikta, nežinia ant ko, šaltis krečia, nors kambary 26 šilumos. Jaučiuosi pervargus... O dar tik pati savaitės pradžia. Kaip nuostabu.
Savaitgalį rinkau lapų, daug lapų. Sumanė mokyklą lapais papuošt Mokytojų Dienai, whatever. Nesvarbu, kad aš išvažinėjus su broliu pusvalandį po Kauną radau tik vieną jau pradėjusį byrėt klevą. Nu, bet bent jau tiek. Dar turėjau vėl važiuot į kelionę po Lietuvą, bet tai teko atidėt, mama apsirgo...
Kėliausi šiandien 5.30 kad viską spėčiau, siaubingai neišsimiegojau, o ir nieko gero vis tiek iš to neišėjo... įsitikinau, kad stengtis neverta... Niekam vis tiek neįdomu. Pikta... Jau man viskas pofig....

Šitos velniavos niekaip nebaigiu skaityt: