2010 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis

Dar truputis Lietuvos

Mes už Lietuvą!
Nors man tai per daug ir nerūpi. Nu aišku, LIETUVA, bet vis tiek. Mūsų krepšinis tapo kažkokiu cirku. Kodėl žmonės nesupranta, kad kažkam gali nebepatikti krepšinis.

***

Mokykloje kuo toliau - tuo linksmiau. Taip noriu kokios nors kelionės su klase, turėtų būti linksma, kaip ir visada būna. Tokių durnų dalykų su drauge prigalvojom per ''langą'' vaikščiodamos palei Nerį, kad net juokinga. Būtinai tai ir padarysim. Ir lauksim pasekmių. :D

***

Dar truputis kadrų iš kelionės po Lietuvą.








2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

Lietuvoje irgi gražu

Vieną rytą, tai buvo sekmadienis, kėliausi 6 ryto, pamiegojusi vos dvi valandas. Sugalvojom pasivažinėt po Lietuvą. Su senu mersu universalu, keturiese, visai linksmai. Nuvažiavom +-400km. Kaunas - Vandžiogala - Kėdainiai - Dotnuva - Baisogala - Šeduva - Šiauliai - Kelmė - Tytuvėnai - Šiluva - Lyduvėnai - Raseiniai - Kaunas. Lyg taip kiek prisimenu. Ilga kelionė. Visą dieną ant ratų. Labai daug sustojimų ir pasivaikščiojimų. Rastas turkų minaretas Lietuvoje. Turininga diena, daug nuostabių kadrų ir įspūdžių. Patinka man tokios kelionės, kad daugiau man tokių...

***
Draugai visada ir visur yra draugai? Kažkaip nelabai... Galima pasitikėti visiškai TIK pačiu savimi ( ir tai ne visada)... Gi nežinai kada kas nors ( arba Tu pats/i ) ką nors iškrės, dėl ko po to bus nelabai smagu.

***

Gyvenimas pasisuko taip, kaip niekada negalėjau įsivaizduoti, kad taip bus. Kaip visada - gyvenimas mane stebina, ir dar kaip. Vis išlenda seni, nemalonūs prisiminimai. Net lievai kažkaip... Kodėl negali būti viskas taip kaip noriu... Kodėl?.?.?
Taip šalta...


Lyduvėnų tiltas. Ilgiausias ir aukščiausias Lietuvos tiltas:





2010 m. rugpjūčio 31 d., antradienis

Burbuliatorius Kaune 2010.08.30

Kaip visada, man burbuliatorius - šventė. Ten visada būna linksma. Dar prieš jį, su drauge pas mane namie gerokai ''pašventėm'', tai ten buvo dar linksmiau. Gaila, kad taip retai galiu dalyvauti šitame renginyje, vis kas sutrukdo. Velniava.
2010.08.31. Šiandien aš pikta. Labai labai. Taip sunervino. Nu man ir sekasi. Net galvą įsiskaudėjo, bet taip žiauriai. Nežinau ką daryt, ne, ne dėl galvos... Ir dar kaip susitarę visi ateina manęs dar labiau panervint. Ooo taip... Ai kaip bus, taip...
Prasidėjo ruduo. Oras jau tikrai rudeniškas. Ir gerai, noriu jau rudens, aukštų batukų, paltuko. Mmm... Dar niekada taip nenorėjau rudens kaip dabar. Velniop tas rudeniškas depresijas, gi toks gražus metas tas ruduo...taip smagu.













2010 m. rugpjūčio 12 d., ketvirtadienis

2010 m. rugpjūčio 10 d., antradienis

Laimės paieškos


Kiekvienas žmogus nori būti laimingas, geriausia iš karto ir visam laikui. Ko gero nėra nė vieno kuris to nenorėtų. Deja, nėra viskas taip paprasta. Reikia įdėti daug pastangų į savo laimės kūrimą...
Kodėl tiek daug žmonių jaučiasi nelaimingi? Jie be paliovos stengiasi, daro viską, kad pasiektų laimę. Aukoja savo laiką, stengiasi visiems patikti ir įtikti, nori būti geriausiais. Siekia tik pačių geriausių rezultatų, bando perlipti per save. Bijo bet kokios rizikos, bijo būti nesuprasti. Taip jie dar ir dar kartą bando paneigti faktą, kad jie yra tokie, kokie yra, nes mano, kad jų tikrasis ''aš'' nepatiks kitiems.
Sąmoningai siekdami laimės nieko nepasieksime. Laimė nėra tai, ką galime pasiekti. Ji - staigmena. Ateina tada, kai to nesitiki. Jei jos nevertinsime - išeis. Tokia ji yra. Norėdami būti laimingi, pirmiausia, turime mylėti save tokius, kokie esame. Turime mylėti ir būti atviri meilei. Reikia nebijoti rizikuoti, imti iš gyvenimo viską, ką jis duoda ir dar daugiau. Tas kas priims viską, ką duos likimas, bus turtingas dvasiškai. Laimė yra likimo dovana.
Štai toks paradoksas: turėdami viską, būdami geriausi, nebūsime laimingi. Laimę suteikia vidinė ramybė, savęs pažinimas. Jei mylėsime save, būsime verti meilės, bet mylėti save, tai tikrai nereiškia būti egoistišku savimyla. Mes turime atsirinkti savus žmones. Jei kažkam nepatinki koks esi, tam žmogui ne pakeliui su Tavimi. Tokie žmones tik trukdo pasiekti laimę. Nieko nelaikyk tvirtai įsitvėręs. Nei jausmų, nei žmonių, nieko. Turi priklausyti tik sau ir nuo savęs. Bet tai nereiškia, kad negali mylėti. Tiesiog, žmogus negali būti laimingas, jeigu yra priklausomas nuo kito.
Taigi, mylėkime save, tobulėkime dėl savęs, pažinkime save. Raskime kelią į pilnatvę ir širdies ramybę. Būkime atviri gyvenimui. Laimė priklauso tik nuo mūsų...